Dakaro pavadinimas praėjus 40 metų nuo pirmojo starto šiam raliui klijuojamas tik simboliškai – 2020-aisiais jau 12-ą kartą lenktynių maršrutas drieksis ne Šiaurės Afrikos smėlynais
Iš Paryžiaus į Dakarą – nuo 1979 iki 2008 m. finišuodavęs Senegalo sostinėje, bekelės lenktynių etalonu tapęs ralis tais metais dėl saugumo buvo atšauktas, o jau nuo 2009 m. imtas rengti kitoje Atlanto vandenyno pusėje – Pietų Amerikoje. Dakaru vis dar vadinamų lenktynių vieta vėl bus keičiama kitąmet, nes balandį ASO (ralį rengianti „Amaury Sports“ organizacija) paskelbė, jog nuo šiol bebaimiai lenktynininkai važiuos Saudo Arabijos dykumų maršrutu.
Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir ar tikėtina, jog lenktynės artimiausiu metu galėtų grįžti ten, kur gimė – į Sacharą?
Paskui pinigus
Dakaro ralio legenda Antanas Juknevičius, dar 2003-iaisiais kaip Aurelijaus Petraičio šturmanas išbandęs Sacharos dykumų smėlį, o nuo 2009 m. septynis kartus varžęsis Pietų Amerikoje vykusiose lenktynėse, sprendimą jas perkelti į Saudo Arabiją aiškina paprastai – viską lėmė pinigai. „Nereikia ieškoti jokių kitų priežasčių – ASO yra komercinė organizacija, lenktynes rengianti tik dėl pinigų. Jokios idėjos ten jau seniai nebėra – ten, kur jai daugiau pasiūlo, ten ralis ir vyksta“, – tikino kitų metų pradžioje jau dešimtą kartą prie Dakaro ralio starto linijos stosiantis lietuvis, tai daręs ir per atšauktąsias lenktynes 2008-aisiais.
Nors apie galimą lenktynių perkėlimą į Saudo Arabiją ar kitą didžiulius pinigus už ralio rengimą pakloti pasiryžusią valstybę buvo kalbama jau kurį laiką, dar prieš kiek daugiau nei metus Dakarą išlaikyti Pietų Amerikoje atrodė kaip realiausias variantas. Situacija ėmė keistis 2018-ųjų pavasarį, kai prie jau anksčiau lenktynių rengimo privilegijos atsisakiusios Čilės prisijungė ir finansinę krizę išgyvenanti Argentina bei taupyti nutarusi Bolivija.
Vis augantis Dakaro rengėjų alkis ir lenktynes pastarąjį dešimtmetį organizavusių šalių problemos lėmė, jog 2019 m. pradžioje ralis pirmą kartą buvo surengtas vienintelėje valstybėje – Peru. Nors tiek Čilės, tiek Bolivijos valdžių atstovai vylėsi susigrąžinsią Dakaro rengėjų teises 2020-aisiais, į kampą įsprausti lenktynių organizatoriai ėmėsi ieškoti naujų galimybių ir šiemet žvalgėsi ne tik į Arabijos dykumą, bet ir į pietvakarinėje Afrikos dalyje esančias Angolą bei Namibiją.
„Čilės, Bolivijos ir Argentinos atsisakymas rengti lenktynes lėmė, jog ėmėme ieškoti naujų alternatyvų, – praėjusiais metais sakė Dakaro lenktynių direktorius Etienne’as Lavigne’as. – Negaliu nuspėti, ar per metus šių šalių ekonomika pasitaisys, o kaip Dakaro rengėjas esu atsakingas už kokybiškų lenktynių surengimą.“
Metams praėjus situacija Pietų Amerikoje nepagerėjo ir Dakaro rengėjai į šį žemyną nebesidairė. Visgi ralio perkėlimas į Saudo Arabiją ir penkerių metų sutartis dar nereiškia, kad lenktynės artimiausiu metu vyks tik šioje valstybėje. Galimybėmis savo dykumų smėlynuose priimti sudėtingiausias planetos lenktynes dar šiemet domėjosi ir Omanas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), tad labai realu, kad jau artimiausiu metu Saudo Arabija nebebus vienintelė šalis, kurioje varžysis drąsuoliai iš viso pasaulio.
Sachara pamiršta?
Nemaža dalis Dakaro aistruolių žinias apie lenktynių perkėlimą iš Pietų Amerikos į Artimuosius Rytus sutiko pozityviai, bet netrūko ir tokių, kurie vėl nusivylė dėl pamirštų lenktynių šaknų – vakarinės Sacharos dykumos ir finišo Senegalo sostinėje.
Tradicinio maršruto 2008-aisiais buvo atsisakyta, kai prieš pat lenktynes Mauritanijoje, kurioje turėjo vykti keli Dakaro ralio etapai, buvo nužudyti keturi prancūzų turistai. Sulaukę ir tiesioginių grasinimų iš teroristų organizacijos „Al-Qaeda“, lenktynių rengėjai paskutinę akimirką atsisakė minčių organizuoti ralį nesaugiose teritorijose, o 2009 m. persikėlę į kitą Atlanto vandenyno pusę atgal nebesižvalgė.
Nors šiomis dienomis girdėti, jog saugumo situacija Sacharoje yra pagerėjusi, o šioje dykumoje vyksta ir mažiau dėmesio sulaukiantys kiti automobilių sporto renginiai, Dakaro organizatoriai galimybę grįžti į Vakarų Afriką atmeta pernelyg negalvodami – esą net ir pagerėjus saugumo situacijai, terorizmo grėsmė per viso pasaulio dėmesį prikaustančias lenktynes išliktų, nes tai galėtų tapti auksine proga viešumo siekiančioms teroristų organizacijoms. Vis dėlto A. Juknevičius mano, jog pabrėžiama saugumo problema yra kiek perdėta. „Jeigu tai būtų tik saugumo klausimas, aš manau, kad jis būtų išspręstas. Bet tai brangiai kainuotų, o kur kas paprasčiau renginį organizuoti ten, kur ne tik nereikia švaistyti pinigų, bet tau už jį dar ir sumoka“, – komentavo patyręs lenktynininkas.
Tiesa, A. Juknevičius, ne sykį per savo karjerą raižęs Arabijos dykumos smėlynus Omane ir JAE, tikina, kad lenktynės Saudo Arabijoje nedaug kuo skirsis nuo rengtų Sacharoje. „Tai – pats artimiausias variantas Sacharai. Ją nuo Arabijos dykumos skiria tik Sinajaus pusiasalis ir Raudonoji jūra. Jei ne šie barjerai, tai veikiausiai būtų viena ištisa dykuma. Sacharos ir Arabijos dykumose sąlygos labai panašios: kopos, kalnai, smėlis nedaug skiriasi“, – įsitikinęs 44-erių lenktynininkas, 2018-aisiais Dakare užėmęs 12-ą vietą ir pagerinęs tuometį Baltijos šalių rekordą. Be techninių detalių, jis pabrėžė ir simbolinę ralio sugrąžinimo į palankesnę geografinę vietovę reikšmę. Daugelį metų Dakaro lenktynėms vykstant Pietų Amerikoje, netrūko besipiktinančių raliui nebetinkančia beduino – dykumų klajoklio – emblema. Dabar ji vėl įgaus tinkamą reikšmę – beduinas yra ne tik Sacharos, bet ir Arabijos dykumos simbolis.
Kreivi žvilgsniai
„Dakaras parodys tikrąjį Saudo Arabijos veidą“, – pristatydamas jau nuo kitų metų šioje šalyje vyksiančių lenktynių maršrutą tikino arabų valstybės princas Khalidas bin Sultanas Abdullah Al Faisalas. Ši citata geriausiai atspindi milžiniškas investicijas į sudėtingiausias pasaulio lenktynes mesiančios šalies tikslus – Dakaro ralis Saudo Arabijai bus puiki galimybė pakeisti uždaros ir į žmogaus teises spjaunančios valstybės įvaizdį.
Arabų valstybėje tik praėjusių metų pabaigoje moterims buvo leista vairuoti automobilius, o būsimųjų lenktynių dalyviai nerimauja ne tik dėl vietinių požiūrio į varžytis Arabijos dykumoje pasiryžusias lenktynininkes, kurių 2019-ųjų ralyje buvo 17, bet ir dėl paprasčiausių biurokratinių detalių, pavyzdžiui, sienos kirtimo. „Neturime patirties kirsti Saudo Arabijos sieną, o atsiliepimai apie tai nelabai palankūs. Aišku, ASO tai pasistengs sutvarkyti, tačiau jeigu kas nors tikisi siųsti techniką ne per šią organizaciją, gali patirti nemalonių staigmenų“, – tikino A. Juknevičius.
Problemų gali kilti ne tik sutaupyti kiekvieną eurą mėginsiantiems ralio dalyviams, bet ir žymiausioms jo žvaigždėms. Štai katarietis Nasseras Al-Attiyah, Dakare triumfavęs jau triskart ir kitąmet sieksiantis ginti 2019-aisiais iškovotą trofėjų, pagrįstai baiminasi dėl gimtosios jo šalies ir Saudo Arabijos konflikto – pastaroji dar 2017 m. įvedė ekonominę blokadą su daugeliu kaimynų susikivirčijusiam Katarui. N. Al-Attiyah, kuris yra Kataro emyro Tamimo bin Hamado Al Thani pusbrolis, jau gavo patikinimą, kad kliūčių dalyvauti Saudo Arabijoje vyksiančiose lenktynėse neturės, tačiau į kvietimą dalyvauti Dakaro maršruto pristatymo renginyje balandžio pabaigoje neatsiliepė – katarietis pasiteisino dalyvaująs lenktynėse Jordanijoje.
