Meniu
Prenumerata

antradienis, spalio 4 d.


KALNŲ KARABACHO REGIONAS
Armėnija ir Azerbaidžanas praneša apie naujus susirėmimus pasienyje
BNS
Scanpix
Armėnų kareiviai patruliuoja kalnuose netoli sienos su Azerbaidžanu.

Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad ginčijamame Kalnų Karabacho regione vėl prasiveržus smurtui įsiplieskė didelio masto susirėmimai, pareikalavę azerbaidžaniečių karių gyvybių.

Nuo 2020 metų, kai baigėsi pusantro mėnesio trukęs Jerevano ir Baku karas dėl Kalnų Karabacho kontrolės, dažnai pranešama apie susišaudymus pasienyje.

„Antradienį 0 val. 5 min. [23 val. 5 min. Lietuvos laiku] Azerbaidžanas iš artilerijos ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų smarkiai apšaudė Armėnijos karines pozicijas Goriso, Sotko ir Džermuko miestų kryptimi“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija.

Pranešime teigiama, kad Azerbaidžanas taip pat naudojo dronus.

Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „plataus masto ardomąja veikla“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonų. Baku teigimu, jos armijos pozicijos „buvo apšaudytos – be kito ko, iš apkasų minosvaidžių“.

„[Azerbaidžano] kariškiai patyrė nuostolių“, – teigė ministerija, bet nenurodė konkrečių skaičių.

Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą, o valstybės sekretorius Antony Blinken (Entonis Blinkenas). Pasak jo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.

„Mūsų pozicija jau ilgą laiką yra aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“

Praėjusią savaitę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną per susišaudymą pasienyje nužudžius vieną iš jos karių.

Rugpjūtį Azerbaidžanas pranešė, kad neteko kario. Tuo metu Karabacho pajėgos patvirtino, kad du jos kariai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti.

Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus – 1990 metais ir 2020 metais.

Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.

Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.

Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.

Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.

2022 09 13 08:49
Spausdinti