ScanpixArmėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį gynė Jerevano sprendimą kitais metais padidinti karines išlaidas ir teigė, kad jis tebėra pasiryžęs vesti derybas dėl normalizacijos su Azerbaidžanu.
Tarp Baku ir Jerevano jau dešimtmečius tęsiasi teritorinis konfliktas dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho regiono, kurio kontrolę Baku rugsėjį susigrąžino po žaibiško puolimo.
Kreipdamasis į įstatymų leidėjus Jerevane, N. Pašinianas sakė, kad jo vyriausybės planas kitais metais maždaug 7 proc. padidinti išlaidas gynybai „yra ne pasiruošimas karui, o pasiruošimas taikai“.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų kaimyninės šalys gerai žino, jog neketiname nieko pulti, – teigė jis. – Ginkluotųjų pajėgų reforma yra ne tik nepriklausomos šalies teisė, bet ir pareiga, ir mes tai darome.“
Jis taip pat sakė, kad Jerevano „politinė valia artimiausiais mėnesiais pasirašyti taikos susitarimą su Azerbaidžanu išlieka nepajudinama“.
Tarptautiniu mastu tarpininkaujant buvusių sovietinių respublikų deryboms dėl taikos normalizavimo padaryta nedidelė pažanga, tačiau tiek N. Pašinianas, tiek Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) pažadėjo iki metų pabaigos pasirašyti išsamų taikos susitarimą.
Tarpininkaujant ES, šie politikai surengė kelis derybų etapus.
Tačiau praėjusį mėnesį I. Aliyevas atsisakė dalyvauti Ispanijoje vykusiame derybų su N. Pašinianu etape, nes, anot azerbaidžaniečių prezidento, viena iš dalyvių – Prancūzija – laikėsi šališkos pozicijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas turėjo prisijungti prie Europos Sąjungos vadovo Charles'io Michelio kaip tarpininkai tose derybose.
Kol kas akivaizdžios pažangos ES pastangose surengti naują derybų etapą nėra.
Rusija, tradicinė regiono galios tarpininkė, yra įstrigusi kare Ukrainoje, o Europa ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkaujant dešimtmečius trunkančiame Armėnijos ir Azerbaidžano ginče.
