Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 24 d.


Artėja Balkanų eilė – ES pritaria derybų dėl Albanijos ir Makedonijos narystės pradžiai
BNS
Scanpix nuotr.

Europos Sąjunga išreiškė paramą derybų dėl Albanijos ir Makedonijos narystės Bendrijoje pradžiai, antradienį pareiškė ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini, pristačiusi planus pirmąkart per kelerius metus išplėsti bloką.

Kitą mėnesį Sofijoje rengiamame svarbiame ES viršūnių susitikime šešių Balkanų šalių lyderiams sužibs nauja viltis, kad kai kurios šio regiono valstybės iki 2025-ųjų gali tapti Bendrijos narėmis.

F. Mogherini sakė, kad Europos Komisija rekomendavo šalims narėms „pradėti su Albanija ir Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija derybas dėl priėmimo (į ES)“.

Tačiau ji pabrėžė, kad visos būsimos narės privalo vykdyti plataus masto reformas, kad užsitikrintų visateisę narystę dabar 28 valstybes jungiančiame klube, iš kurio kitais metais pasitrauks Didžioji Britanija.

Europos Komisijos vadovui Jeanui-Claude'ui Junckeriui (Žanui Klodui Junkeriui) prieš ketverius metus sustabdžius ES plėtros procesą, Balkanų šalys vis labiau nekantrauja prisijungti prie Bendrijos.

Juodkalnija ir Serbija šiuo metu yra vienintelės kandidatės, pradėjusios stojimo į ES derybas. Šalimis kandidatėmis pretenduoja tapti ir Albanija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina bei Kosovas.

Vasario mėnesį ES paskelbė Vakarų Balkanų šalims skirtą strategiją, kuria siekiama, kad kai kurios šio regiono valstybės iki 2025-ųjų taptų Bendrijos narėmis. Vis dėlto ES pabrėžia, kad pirmiausia turi būti išspręsti visi teritoriniai ginčai.

Vienas tokių yra ilgametis Makedonijos ir ES narės Graikijos ginčas dėl Makedonijos pavadinimo. Atėnų teigimu, Makedonijos pavadinimas reiškia, kad Skopjė gali turėti pretenzijų į to paties pavadinimo Graikijos istorinio šiaurinio regiono teritoriją ir paveldą.

F. Mogherini žurnalistams Europos Parlamente sakė, kad Juodkalnija ir Serbija padarė „gerą pažangą“ vykdydamos savo reformas, ir pridūrė, jog jos „privalo tęsti ir dar labiau sustiprinti dabartines reformas visose srityse“.

Šios sritys yra: įstatymų viršenybė, žmogaus teisės, demokratinės institucijos ir viešasis administravimas bei ekonominio konkurencingumo užtikrinimas.

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Bulgarija perspėja, kad augant nerimui dėl Maskvos įtakos šiam regionui, Bendrijos plėtra į Balkanų valstybes turi įvykti dabar arba niekada.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

2018 04 17 22:29
Spausdinti