ScanpixVengrijos opozicinės partijos, paskatintos joms palankių viešosios nuomonės apklausų, sekmadienį paskelbė sutarusios suformuoti vieningą frontą, sieksiantį 2022 metų parlamento rinkimuose išstumti iš valdžios griežtojo kurso šalininką ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.
Liberalai, žalieji, socialistai ir buvusios ultradešiniųjų grupės nori „sugrįžti prie laisvos ir klestinčios šalies, žadėtos“, kai prieš tris dešimtmečius žlugo komunizmas, rašoma šių politinių jėgų išplatintame pareiškime.
Visa opozicija vieningą frontą suformavo pirmą kartą nuo tada, kai V. Orbanas 2010-aisiais sugrįžo į valdžią Vengrijoje.
Pagal naująjį susitarimą partijos drauge rengs pirminius rinkimus, kuriuose išrinks po vieną kandidatą varžytis vienmandatėse apygardose, ir sudarys bendrą nacionalinį sąrašą proporcinei rinkimų sistemos daliai.
Partijos pasižadėjo niekada nebendradarbiauti su V. Orbano politine jėga „Fidesz“ ir niekada nerinkti kandidatais asmenų, „kurie dalyvavo jo režimui būdinguose korupciniuose nusikaltimuose“.
Opozicijos lyderiai taip pat žada siekti, kad būtų atverti slapti komunistiniai archyvai, kovoti su valstybės ir europinių lėšų švaistymu bei atkurti teisės viršenybę ir žiniasklaidos laisvę.
Opozicija taip pat žada užtikrinti Aukščiausiojo Teismo nepriklausomybę ir perrašyti konstituciją. V. Orbanui einant premjero pareigas buvo priimta virtinė konstitucijos pataisų. Neseniai priimta pataisa faktiškai buvo užkirstas kelias tos pačios lyties poroms įsivaikinti.
V. Orbanas seniai kaltinamas demokratinių laisvių varžymų ir nuokrypiu nuo teisinės valstybės principų.
Viena iš praėjusią savaitę priimtų pataisų buvo daugiau nei dvigubai padidintas apygardų, kuriose opozicinės partijos turi iškelti kandidatus, kad galėtų rinkimams sudaryti nacionalinį sąrašą, skaičius.
Opozicinės partijos pasmerkė šį žingsnį, tvirtindamos, kad juo siekiama apsaugoti „Fidesz“ per būsimus rinkimus.
Pernai praradę sostinės Budapešto kontrolę, ministras pirmininkas ir jo partija pastaraisiais mėnesiais patyrė nuosmukį viešosios nuomonės apklausose, ekspertams kritikuojant vyriausybės veiksmus kovojant su koronaviruso pandemija.
Trečiadienį sociologinių tyrimų bendrovės „Median“ paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad 41 proc. rinkėjų balsuotų už opozicinę partiją. Už „Fidesz“ savo balsą atiduotų 39 proc. respondentų.
V. Orbanui smarkiai pakenkė lapkritį įvykęs incidentas, kai belgų policija dėl karantino taisyklių pažeidimų areštavo įtakingą vengrų europarlamentarą ir artimą premjero sąjungininką, dalyvavusį gėjų vakarėlyje Briuselyje.
Jozsefas Szajeris, padėjęs parašyti konservatyvią Vengrijos konstituciją, kai 2010-aisiais į valdžią atėjo V. Orbanas, garsėjo kaip uolus krikščioniškų „šeimos vertybių“ gynėjas ir LGBT kritikas.
Vengrijoje taikoma mišri rinkimų sistema. Iš 199 parlamento narių 106 yra renkami pagal mažoritarinę sistemą vienmandatėse apygardose, o likę 93 mandatai paskirstomi tarp politinių partijų proporcingai jų sąrašų gautų balsų skaičiui.
Pagal praėjusią savaitę priimtą rinkimų įstatymo pataisą, partijos turi iškelti kandidatus 71 apygardoje, kad galėtų rinkimams sudaryti nacionalinį sąrašą. Iki šiol galiojo reikalavimas kelti kandidatus 27 apygardose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
