ScanpixŠkotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon trečiadienį paskelbė atsistatydinanti iš šių pareigų ir iš valdančiosios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderės posto.
Ji sako, kad atėjo „tinkamas laikas man, mano partijai ir šaliai“, ir nurodžiusi savo partijai pradėti naujo lyderio rinkimų procesą.
52-ejų N. Sturgeon sakė liksianti pareigose, kol bus išrinktas jos įpėdinis.
N. Sturgeon, daugiau nei aštuonerius metus vadovavusi decentralizuotai vyriausybei Edinburge, pastaruoju metu buvo spaudžiama dėl įstrigusio nepriklausomybės siekio ir translyčių teisių.
Savo vaidmenį ji pavadino „pačiu geriausiu darbu pasaulyje“ ir sakė, kad tai buvo „nepaprasta privilegija“.
Ji taip pat sakė besididžiuojanti, kad yra pirmoji moteris šiame poste ir ilgiausiai dirbusi Škotijos pirmoji ministrė.
N. Sturgeon savo kalboje taip pat pareiškė esanti įsitikinusi, jog galėtų vesti SNP į sėkmę rinkimuose, ir tikinti, kad nepriklausomybės idėja Škotijoje turi daugumos palaikymą.
Tačiau, pasak jos, naujas lyderis galėtų geriau įveikti nesutarimus, kad tai būtų įgyvendinta.
N. Sturgeon sakė, kad ji nesiruošia visiškai pasitraukti iš politikos.
Lyčių įstatymas ir nepriklausomybė
Nepaisant tebesitęsiančių ginčų dėl Škotijos lyčių teisės akto, N. Sturgeon sprendimas nustebino politikos apžvalgininkus.
Minimas įstatymas, translyčių teisių gynėjų vadinamas itin svarbiu, leistų 16 metų ir vyresniems Škotijos gyventojams paprasčiau pakeisti lyties žymėjimą savo asmens tapatybės dokumentuose, panaikinant būtinybę nustatyti medicininę lyties disforijos diagnozę.
Šiuo teisės aktu Škotija skirtųsi nuo likusios Jungtinės Karalystės dalies, kurioje norint pakeisti lytį, būtina medicininė diagnozė.
Centrinė JK vyriausybė pažadėjo jį blokuoti, o N. Sturgeon pareiškė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi ginti lyčių lygybės teisės aktus iki pat šalies Aukščiausiojo Teismo.
Dėl šio klausimo N. Sturgeon patyrė vieną didžiausių vidinių maištų per visą savo aštuonerių metų kadenciją.
Tačiau savo vadovavimo metais ji nekart sulaukė pagyrų, pavyzdžiui, dėl reakcijos į COVID-19 pandemiją, kai buvo giriama už tiesmuką kalbėjimą.
Be to, Škotijos nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės idėja – sena N. Sturgeon nacionalistinės vyriausybės svajonė – vėl tapo politinės darbotvarkės prioritetu.
Pernai JK Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Škotija neturi galių surengti naujo referendumo dėl nepriklausomybės be britų vyriausybės sutikimo.
JK konservatorių vyriausybė Londone atsisako pritarti balsavimui, teigdama, kad šis klausimas buvo išspręstas 2014 metų referendume, kai Škotijos rinkėjai nepriklausomybę atmetė 55 proc. balsų. Už nepriklausomybę tuomet balsavo 45 proc. škotų.
Tačiau nepriklausomybę remianti vyriausybė Edinburge nori peržiūrėti šį sprendimą, argumentuodama, kad JK išstojimas iš Europos Sąjungos, kuriam nepritarė dauguma Škotijos rinkėjų, iš esmės pakeitė politinį ir ekonominį kraštovaizdį.
Apklausos rodo, kad škotai yra susiskirstę į dvi apylyges nepriklausomybės šalininkų ir priešininkų stovyklas ir kad dauguma rinkėjų artimiausiu metu nenori naujo referendumo.
