ScanpixAukšto rango teisėja, gerai išmananti aplinkosaugos ir konstitucinę teisę, trečiadienį taps pirmąja moterimi, užėmusia Graikijos prezidento postą.
Katerinos Sakellaropoulou kandidatūrai jau pritarė dauguma partijų, taip pat kai kurie politikos komentatoriai džiaugėsi, kad sudėtingu graikų užsienio politikai metu kandidatę pavyko išrinkti bendru sutarimu.
„Atėjo laikas Graikijai būti atviresnei ateičiai“, – anksčiau šį mėnesį pareiškė premjeras Kiriakas Micotakis, pateikęs K. Sakellaropoulou kandidatūrą trečiadienio balsavimui parlamente. Jos pačios teigimu, toks pasirinkimas pagerbia teisingumą ir modernią moterį.
Keturis dešimtmečius teisingumo sistemoje dirbanti 63-ejų K. Sakellaropoulou nuo 2018 metų vadovavo Graikijos aukščiausios instancijos administraciniam teismui – Valstybės Tarybai. Ji buvo pirmoji moteris, užėmusi šį postą.
Aukščiausiojo Teismo teisėjo dukra K. Sakellaropoulou baigė mokslus Paryžiaus Sorbonos universitete ir yra konstitucinės ir aplinkosaugos teisės ekspertė.
2015 m. moteris tapo Graikijos aplinkos teisės bendruomenės prezidente ir aktyviai dirbo su tokiais atvejais kaip Acheloos upės vagos keitimas, istorinių pastatų saugojimas Atėnuose. Ji yra kelių knygų autorė, kalba anglų ir prancūzų kalbomis. K. Sakellaropoulou yra išsiskyrusi, augina vieną vaiką.
Dabartinio prezidento Prokopio Pavlopulo kadencija baigsis kovo mėnesį.
Prezidentas formaliai yra Graikijos valstybės vadovas, bet šis postas iš esmės yra simbolinis. Graikijos prezidentą renka parlamentas. Graikijos prezidentas tvirtina ministrų kabinetą ir pasirašo įstatymus bei techniškai turi teisę paskelbti karo padėtį, bet tik kartu su vyriausybe.
Norint išrinkti naująjį prezidentą penkerių metų kadencijai reikalingi 200 parlamentarų balsų. Tuo metu K. Sakellaropoulou trečiadienį turėtų užsitikrinti per 260 balsų, nes ją palaiko ir pagrindinės opozicinės partijos.
Opozicijos lyderis kairuolis Aleksis Cipras pavadino K.Sakellaropoulou „išskirtine“ teisėja ir žmogaus teisių gynėja. Socialistai KINAL irgi parėmė jos kandidatūrą.
K. Mitsotakis, pabrėždamas, kad pasirinkimas laužo tradicijas ne tik todėl, kad K.Sakellaropoulou yra moteris, bet ir todėl, kad ji nepriklauso jokiai politinei partijai.
Iki šiol graikų prezidentais dažnai tapdavo aukšto rango partijų nariai, pavyzdžiui, eksministrai.
„Konsensuso dvasia“
K. Mitsotakis sakė, kad E. Sakelaropulu kandidatūra „įkūnija vienybę ir pažangą“. „Nesislėpkime nuo tiesos, graikų visuomenei vis dar būdinga moterų diskriminacija“, – tvirtino premjeras. „Dabar tai keičiasi – pradedant nuo viršaus“, – pridūrė jis.
Liberaliojo dienraščio „Kathimerini“ komentatorius Elijas Maglinis pasveikino sprendimą kandidate į prezidentus iškelti E. Sakelaropulu. Pasak jo, tai „atnešė konsensuso dvasią, kuri yra visiškai būtina tokiu svarbiu metu užsienio politikoje“, turėdamas galvoje įtampą santykiuose su Turkija dėl energetinių išteklių žvalgymo, teritorinių teisių Egėjo jūroje ir migracijos.
Kai K. Mitsotakis liepą tapo ministru pirmininku, jis sulaukė kritikos, kad ministerijoms vadovauti paskyrė vos kelias moteris.
2017-ųjų Eurobarometro tyrimas rodo, kad 63 proc. graikų mano, jog politikoje pasiekta lyčių lygybė, 69 proc. – darbovietėse ir 61 proc. – vadovaujamose pozicijose. Tačiau tų pačių metų Eurostato duomenys atskleidė, kad vidutinis valandinis moterų ir vyrų gaunamas atlyginimas iki mokesčių Graikijoje skiriasi daugiau kaip 12 procentų.
Be to, naujausi oficialūs duomenys rodo, kad moterų nedarbo lygis yra didesnis nei vyrų – darbo neturi kas penkta moteris.
Moterys balso teisę Graikijoje gavo 1934-aisiais, nors iš pradžių balsuoti galėjo tik išsilavinusios, ne jaunesnės nei 30 metų moterys.
Pirmoji moteris – Eleni Skura – į parlamentą buvo išrinkta 1953 metais. Lina Caldari 1956-aisiais tapo pirmąja moterimi vyriausybėje, o 2004-aisiais Ana Psaruda Benaki išrinkta pirmąja parlamento pirmininke moterimi.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
