Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 2 d.


EUROPOS SĄJUNGA
Austrija sako vetuosianti siūlymą priimti Bulgariją ir Rumuniją į Šengeno erdvę
BNS
schengenvisainfo.com

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris, dalyvaudamas Europos Sąjungos kolegų susitikime Briuselyje, ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis vetuos siūlymą priimti Bendrijos nares Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę.

Tikimasi, kad ES vidaus reikalų ministrų susitikime bus pritarta Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu apima 22 iš 27 ES valstybių narių bei Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.

Sprendimai dėl Šengeno plėtros turi būti priimami vienbalsiai.

„Šiandien balsuosiu prieš Šengeno plėtrą į Rumuniją ir Bulgariją“, – sakė G. Karneris.

„Manau, kad neteisinga plėsti sistemą, kuri daug kur neveikia“, – teigė jis.

Dvi neturtingesnės Europos Sąjungos šalys, Bulgarija ir Rumunija, nori užtikrinti sklandesnę prekybą su likusia Europos dalimi, tačiau dėl jų susirūpinimą reiškia Austrija, ypač dėl migracijos iš trečiųjų šalių.

„Stojimas į Šengeno erdvę buvo atidėtas dešimtis kartų. Netikiu tuo nė sekundės!“ – sakė vairuotojas Alexandru Birnea, kurio sunkvežimis įstrigo keturių kilometrų ilgio eilėje Džurdžu pasienio poste, skiriančiame Bulgariją ir Rumuniją.

Įstojus į Šengeno zoną, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai judėti po 26 valstybes nares, tūkstančių sunkvežimių vairuotojų, pavyzdžiui A. Birnea, keliaujančių per Rytų Europą, gyvenimas taptų daug lengvesnis.

„Norėtume, kad šiose nesibaigiančiose eilėse nereikėtų gaišti tiek daug laiko“, – apgailestavo A. Birnea ir pridūrė, kad tai „mūsų įmonėms taip pat daug kainuoja“.

Austrijos veto

Visi trys Bukarešto, Sofijos ir Zagrebo prašymai prisijungti prie Šengeno zonos teikiami jautriu Europai metu, nes nelegali migracija ir COVID-19 pandemija paskatino bloko šalis atnaujinti sienų kontrolę.

Nepaisant to, kad Bulgarija ir Rumunija atitinka visus techninius stojimo kriterijus, jos susidūrė su kai kurių valstybių narių pasipriešinimu, nes ES ne kartą kritikavo jas dėl teismų reformos ir kovos su korupcija.

Švedija ir Nyderlandai, iš pradžių nepritarę idėjai išplėsti Šengeno erdvę priimant Bulgariją ir Rumuniją, pastaraisiais mėnesiais persvarstė savo pozicijas ir pritarė Bukarešto priėmimui.

Kita vertus, Austrija tapo griežčiausia abiejų pateiktų pasiūlymų priešininke, smerkdama netinkamą ES išorės sienų apsaugą, dėl kurios per abi šalis keliauja itin didelis migrantų skaičius, tai įvardydama kaip didžiausią kliūtį.

G. Karneris teigė, kad jo šalyje šiais metais užregistruota „daugiau kaip 100 000 neteisėtų sienos kirtimų“.

Rumunijos vidaus reikalų ministras Lucianas Bode atmetė Austrijos susirūpinimą dėl nelegalios migracijos.

„Migracijos srautai eina ne per Rumuniją, o daugiausia per Serbiją“, – sakė L. Bode, nurodydamas, kad Europos agentūra „Frontex“ sausio–spalio mėnesiais užregistravo daugiau kaip 128 tūkst. migrantų, keliaujančių Vakarų Balkanų maršrutu.

Po 2015–2016 metai, kai šimtai tūkstančių sirų bėgo nuo karo savo šalyje, Europa ėmėsi griežtesnės pozicijos migracijos atžvilgiu.

Tačiau reformos, kurių reikalavo priešakinės ES valstybės, į kurias plūsta migrantų srautai (Italija, Ispanija, Malta ir Graikija), užstrigo, o kai kurios kitos ES šalys, įskaitant Austriją, Nyderlandus, Vengriją ir Lenkiją, nenori sistemingai dalytis atvykėlių priėmimo pareigomis.

Europos Komisija deda daugiau pastangų, kad nelegalių migrantų kilmės šalys, ypač tos, iš kurių didelė dalis migrantų bando patekti į Europą ne dėl persekiojimo, o dėl ekonominių priežasčių, priimtų atgal savo piliečius.

Nerimas dėl migracijos

Migracija taip pat yra aktualus politinis klausimas buvusioje ES narėje Jungtinėje Karalystė, kuri, kaip ir ES narė Airija, niekada nepriklausė Šengeno erdvei.

Konservatyvioji JK vyriausybė stengiasi sumažinti prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų, mažomis valtimis atplaukiančių iš žemyno, skaičių.

Prieš pat ES ministrų susitikimą Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų vidaus reikalų ministrai susitiko aptarti šio klausimo.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas sakė, kad jie susitarė aktyviau dalytis informacija apie neteisėtai žmones gabenančius asmenis ir užtikrinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

ES taip pat susiduria su naująja dešiniųjų vyriausybe Italijoje, kuri nepriima Viduržemio jūroje migrantus gelbėjančių laivų.

Šengeno zonoje žmonės gali keliauti iš vienos šalies narės į kitą nepateikdami paso ar vizos.

Vidaus reikalų ministrai dažnai nerimauja dėl to, kaip ši sistema leidžia tam tikriems asmenims įvažiuoti į kitas ES šalis, nors jie neturi tam teisės.

Tačiau ji dažnai pateikiama kaip ES puoselėjamo laisvo judėjimo principo pavyzdys ir duoda apčiuopiamos naudos dalyvaujančioms šalims, visų pirma skatinant turizmą.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pareiškė „kol kas negalinti suprasti savo kolegos iš Austrijos balso“ ir pažadėjo dar kartą su juo apie tai pasikalbėti.

„Tikimasi neįmanomo“

Nors Nyderlandai linkę Rumunijai uždegti žalią šviesą, jie, kaip ir Austrija, ir toliau nerimauja dėl Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės.

Praėjusią savaitę Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte pareiškė norįs būti tikras, kad niekas negalės „kirsti sienos su 50 eurų banknotu“, tuo užsitraukdamas Bulgarijos vyriausybės rūstybę.

Bulgarijos vidaus reikalų ministras Ivanas Demerdžijevas greitai atmetė „įžeidžiančias“ ir „diskriminuojančias“ pastabas, pabrėždamas „išskirtines pastangas įvykdyti Europos partnerių reikalavimus“.

„Iš skurdžiausios ir labiausiai korumpuotos ES šalies tikimasi neįmanomo: neleiskite migrantams vykti per šalį, bet suteikite prieglobstį kiekvienam atvykstančiam migrantui“, – komentavo Bulgarijos savaitraštis „Capital“.

Rumunijos politikos mokslų profesorius Sergiu Miscoiu ketvirtadienį įvertino, kas pastatyta ant kortos.

Nepritarimas narystei „sustiprintų euroskeptikus, ypač Bulgarijoje, kurioje per pastaruosius dvejus metus jau įvyko ketveri rinkimai“, sakė S. Miscoiu.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, regis, pritarė šiai pozicijai, sakydamas, kad nesėkmė yra „ne išeitis“, ir įspėdamas, kad jei derybos vėl žlugs, jo šalyje „padidės euroskepticizmas“.

Bulgarijos ir Rumunijos paraiškos prisijungti prie Šengeno erdvės yra sujungtos ir turi būti sprendžiamos kartu. Kroatijos prašymas svarstomas atskirai.

2022 12 08 12:57
Spausdinti