ScanpixPirmadienį buvo apšaudyta Irako sostinės Žalioji zona, pranešė šaltinis saugumo pajėgose po to, kai per smurto protrūkį, kilusį įtakingam šiitų dvasininkui Moqtadai Sadrui paskelbus, jog traukiasi iš politikos, kilo chaosas, per kurį žuvo 23 jo šalininkai.
Įtampa šalyje tvyro dėl politinės aklavietės, šaliai vis dar neturint naujos vyriausybės, premjero ar valstybės vadovo. Ji ypač išaugo po M. Sadro pranešimo apie jo pasitraukimą iš politikos, dvasininko šalininkams šturmavus vyriausybės pastatą Bagdado Žaliojoje zonoje.
Į griežtai saugomą teritoriją Bagdado centre, kur įsikūrusios vyriausybinės institucijos ir ambasados, nukrito mažiausiai septyni sviediniai, pirmadienį pranešė šaltinis saugumo pajėgose, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Kas įvykdė šią ataką, po kurios Žaliojoje zonoje pasigirdo automatinių ginklų šūviai, kol kas nežinoma.
Pasak šaltinio, M. Sadro šalininkai iš išorės apšaudė Žaliąją zoną, tačiau teritorijoje esančios saugumo pajėgos „nereagavo“.
Anksčiau saugomoje teritorijoje aidėjo šūviai, sakė naujienų agentūros AFP korespondentas. Medikų teigimu, buvo nušauti 23 M. Sadro šalininkai ir sužeista dar 380 protestuotojų – kai kurie jų patyrė šautinių žaizdų, kiti įkvėpė ašarinių dujų.
Anot liudininkų, M. Sadro šalininkai apsišaudė su konkuruojančio šiitų bloko – proiraniškos Koordinacinės programos – lojalistais.
Koordinacinė programa apkaltino „valstybinės institucijas dėl atakos“ ir paragino M. Sadro šalininkus pradėti „dialogą“.
Kariuomenė nuo pirmadienio 19 val. paskelbė komendanto valandą visoje šalyje.
Laikinasis Irako premjeras Mustafa al Kadhemi pareiškė, kad „saugumo ar karinėms pajėgoms arba ginkluotiems asmenims“ uždrausta šaudyti į protestuotojus.
Jungtinių Tautų pagalbos Irakui misija (UNAMI), pavadinusi įvykius „itin pavojingu eskalavimu“, paragino „visas“ šalis „susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sukelti nesustabdomą įvykių grandinę“.
„Ant kortos pastatytas pats valstybės išlikimas“, – pabrėžiama misijos pareiškime.
Jungtinės Valstijos taip pat paragino laikytis ramybės po „nerimą keliančių“ pranešimai apie neramumus Bagdade, o Prancūzija paragino „šalis elgtis kuo santūriau“ ir „nedelsiant nutraukti kruvinus susirėmimus“.
„Galutinai pasitraukiu“
Protestai vyko ir kitose šalies dalyse. M. Sadro šalininkai šturmavo vyriausybės pastatus į pietus nuo Bagdado esančiuose Nasirijos ir al Hilos miestuose, teigė AFP korespondentas ir liudininkai.
Netrukus po netikėto M. Sadro pareiškimo dvasininko šalininkai įsiveržė į Respublikos rūmus Bagdade, kur paprastai vyksta vyriausybės posėdžiai.
Prabangių rūmų viduje protestuotojai ilsėjosi posėdžių salės foteliuose, kai kurie mosavo Irako vėliavomis ir fotografavosi, kiti vėsinosi sode esančiame baseine.
Milijonus ištikimų pasekėjų turintis žilabarzdis pamokslininkas M. Sadras – kadaise vadovavęs sukarintoms pajėgoms, kovojusioms prieš amerikiečių ir Irako vyriausybės pajėgas – apie savo pasitraukimą iš politikos paskelbė socialiniame tinkle „Twititer“.
„Nusprendžiau nesikišti į politinius reikalus. Todėl dabar skelbiu, kad galutinai pasitraukiu“, – sakė M. Sadras, ilgametis Irako politinis veikėjas, taip ir neturėjęs posto vyriausybėje.
Jis pridūrė, kad bus uždarytos „visos institucijos“, susijusios su jo judėjimu, išskyrus jo tėvo, nužudyto 1999 metais, mauzoliejų ir kitus paveldo objektus.
Praėjusią savaitę M. Sadras pareiškė, kad „visos partijos“, įskaitant jo paties politinę jėgą, turėtų atsisakyti postų vyriausybėje, kad padėtų užbaigti ištisus mėnesius besitęsiančią politinę aklavietę.
M. Sadro blokas per pastaruosius parlamento rinkimus užsitikrino 73 vietas ir tapo didžiausia parlamento frakcija, tačiau iki daugumos jai pritrūko mandatų.
Birželį M. Sadro jo vadovaujami įstatymų leidėjai atsistatydino, bandydami sukurti padėtį, leidžiančią išeiti iš aklavietės. Po jų pasitraukimo didžiausiu bloku asamblėjoje tapo Koordinacinė programa.
Analitinio centro „European Council on International Relations“ (ECFR) Irako politikos analitiko Hamzeh Hadado teigimu, M. Sadro strategija yra neaiški.
„Kad ir ką tai reikštų – kaip būdinga sadristams – visada galima tikėtis sugrįžimo“, – sakė H. Hadadas.
„Antra ir dar baisesnė mintis yra ta, kad jis uždega savo pasekėjams žalią šviesą daryti viską, kas jiems patinka“, – kalbėjo ekspertas.
Milijonai pasekėjų
Politinėje aklavietėje Irakas atsidūrė po praėjusių metų spalio mėnesį vykusių parlamento rinkimų, kai šiitų frakcijos nesugebėjo susitarti dėl koalicijos formavimo.
M. Sadro šalininkai ragina paleisti parlamentą ir surengti naujus rinkimus.
Tačiau šeštadienį dvasininkas pareiškė, jog dar „svarbiau“, jog juose „nebedalyvautų visos partijos ir veikėjai, dalyvavę politiniame procese“ po 2003 metų JAV vadovaujamos koalicijos invazijos.
„Įskaitant ir sadristų judėjimą“, – pridūrė jis.
M. Sadro šalininkai jau kelios savaitės rengia sėdimąjį streiką prie parlamento rūmų po to, kai liepos 30 dieną šturmavo pastatą reikalaudami patenkinti jų reikalavimus.
Koordinacinė programa siekia, kad naujas vyriausybės vadovas būtų paskirtas dar prieš surengiant naujus rinkimus.
Anksčiau šį mėnesį M. Kadhemi dėl krizės sušaukė derybas su partijų lyderiais, tačiau sadristai jas boikotavo.
