COVID-19 pandemija galėjo tapti priežastimi pasaulyje skelbti taiką. Bet netapo.

Pavojinga vieta pasaulis buvo dar iki viruso COVID-19 protrūkio. Pernai tarp įvairių sukarintų organizacijų, vyriausybių pajėgų, nusikalstamų grupuočių įvyko daugiau kaip 45,3 tūkst. mūšių, kuriuose žuvo 78,6 tūkst. žmonių, pasaulis stebėjo 78 ginkluotus konfliktus. Labiausiai nuo neramumų nukentėjusiose teritorijose – Centrinėje Amerikoje, Afrikoje bei Vidurio Azijoje – suirutė tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, žmogaus teisių stebėtojai nuolat perspėja apie augantį autoritarizmo mastą.

Šių metų pradžioje pasaulį užklupusi pandemija, tikėtasi, taps pretekstu skelbti pertrauką – bent trumpam paragins sudėti ginklus ir pirmenybę teikti infekcijai stabdyti. Tokią viltį kovo 23 d., praėjus kelioms savaitėms po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pasaulinę pandemiją, išreiškė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas.

Karo laukas – vieta, kurioje ligos plinta itin greitai. Konfliktai augina pabėgėlių skaičių (nevyriausybinės organizacijos „Norwegian Refugee Council“ duomenimis, nuo kovo 23 d. 660 tūkst. žmonių visame pasaulyje dėl karo veiksmų grėsmės turėjo palikti namus), kartu su jais po pasaulį keliauja ir virusas, išvarginti jų kūnai yra mažiau atsparūs infekcijoms. Pagalbos rasti taip pat sunku – humanitarine parama besirūpinančios organizacijos jau nutraukė savo misijas neramumų draskomame Jemene.