ScanpixKyla rimtas susirūpinimas, kad kitą mėnesį vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose gali trūkti tarptautinių stebėtojų, pranešė portalas „Euronews“.
Dabartinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka šaliai vadovauja nuo pat 1994 m. ir rugpjūčio 9 d. vyksiančiuose rinkimuose bandys užsitikrinti šeštą kadenciją iš eilės.
Visa „rinkimų kampanija“ šalyje pažymėta susidorojimais su A. Lukašenkos politiniais oponentais, vis dažnesniais protestais ir šimtais suėmimų, iš kurių, ko gero, labiausiai nuskambėjęs – pagrindinio diktatoriaus varžovo Viktoro Babarykos suėmimas dėl kaltinimų sukčiavimu. Kitam galimam varžovui Valerijui Cepkalui neleista dalyvauti rinkimuose dėl tariamai Baltarusijos rinkimų komisijai pateiktų padirbtų parašų.
Praėjusią savaitę Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių tarnyba (ODIHR), kuri įprastai užsiima rinkimų sąžiningumo vertinimu, pranešė, kad nebeketina dalyvauti planuotoje misijoje šioje Rytų Europos valstybėje.
„Baltarusija apie artėjančius prezidento rinkimus pranešė prieš daugiau nei du mėnesius, – teigė ESBO atstovė Katya Andrusz. – Ir Baltarusijos pareigūnai puikiai supranta, jog ODIHR kvietimą reikia atsiųsti laiku, kad ši galėtų tinkamai įvertinti visą rinkimų procesą. Rinkimų komisijų sudarymas ir kandidatų registracija jau atlikta, o būtent šios sritys, ODIHR nuomone, ir reikalauja tinkamos priežiūros bei įgyvendinimo.“
Liepos 15 d. ODIHR išleido oficialų pranešimą, kad nebeketina dalyvauti rinkimų stebėjimo misijoje, nes ji taip ir nebuvo formaliai pakviesta. Pasak K. Andrusz, tik po šio pranešimo Minskas atsiuntė kvietimą.
Tai pirmas kartas nuo pat 2001 m., kai organizacija nestebės Baltarusijos rinkimų.
ES užsienio reikalų atstovė spaudai Nabila Massrali teigė esanti susirūpinusi, kad ši situacija turės „labai neigiamų padarinių rinkimų proceso skaidrumui ir integralumui“, taip pat pridūrė, kad „akivaizdus šališkas kandidatų atskyrimas“ pamina „bendrą integralumą ir demokratinę rinkimų dvasią“.
Tačiau gal likus tiek mažai laiko iki rinkimų ODHIR gali išsiųsti mažesnę delegaciją?
Buvusi ODIHR stebėsenos misijų Baltarusijoje narė Katya Gloud teigė, kad misiją suorganizuoti paprastai užtrunka nuo 6 iki 7 savaičių iki rinkimų.
„Iš visiškai operacinės pusės neįmanoma jiems surinkti tinkamos delegacijos ir užtikrinti tinkamos stebėsenos per tokį trumpą laiką, – teigė K. Gloud. – Reikia surasti viešbutį, biurą, nusipirkti visą reikiamą įrangą, surasti vietinių pagalbininkų, ir tai trunka tris savaites. Taip pat vietiniai pagalbininkai turi pereiti interviu.“
Buvusi stebėtoja dalyvavo 2006 ir 2001 m. Baltarusijos prezidento, 2004 ir 2000 m. parlamento rinkimų misijose. Jos teigimu, buvo labai sunku tinkamai stebėti, kaip vyksta rinkimai.
„Tu nelabai gali ką matyti net balsavimo apylinkėse, nes turi stovėti 5 metrus nuo balsų skaičiavimo stalo, – teigė ji. – Negali matyti biuletenių, nes aplink juos stovi grupė žmonių, kurie skaičiuoja slapta. Jei bandysi kištis, rikimų apygardos darbuotojai gali iškviesti policiją.“
Kas tada stebės rinkimų procesą?
Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS), Maskvoje įsikūrusi buvusias SSRS šalis vienijanti organizacija, priėmė Baltarusijos kvietimą stebėti rinkimus.
Tačiau, K. Gloud nuomone, ši organizacija „nėra patikima stebėtoja“.
„NVS yra labai šališka ir niekad neginčija rezultatų. Ji visiškai kontroliuojama Maskvos“, – teigė ekspertė.
Pašnekovė tvirtino, kad yra pora esminių skirtimų, kaip rinkimų stebėjimą vykdo ODHIR ir NVS.
„NVS atvyksta per vėlai, kad stebėtų esminį rinkimų procesą. Ji atvyksta tik likus 3 savaitėms iki rinkimų, ji neturi tiek žmonių, kiek ESBO, kurios gretose – 300–500 žmonių, tarp kurių yra stebėtojų, asistentų, rinkimų analitikų ir teisinkų, ir jie lieka rinkimus rengiančioje šalyje apie 200 dienų“, – teigė K. Gloud.
Yra esminis skirtumas ir kaip NVS bei ODHIR atrenka savo stebėtojus.
„ODHIR atrenka įvairių tautybių žmones, kad išvengtų šališkumo, ir tai daro viešai, savo interneto puslapyje, o NVS samdo buvusios sovietinės erdvės piliečius, ir šiame procese nėra jokio skaidrumo, todėl mes net nežinome, iš kur tie ekspertai yra“, – tvirtino buvusi ODHIR stebėtoja.
Kitos rinkimų stebėjimo problemos
Oficialiai baimindamasi COVID-19 plitimo per rinkimus, Baltarusija kiekvienoje apygardoje sumažino vietos stebėtojų skaičių, teigia žmogaus teisių organizacija „Vesna“.
Šių priemonių imtasi, nors Baltarusija yra viena iš poros valstybių Europoje, kuri neįvedė griežtų karantino taisyklių. Ji leido vykti masiniams renginiams, tokiems kaip gegužės 9-osios Baltarusijos nepriklausomybės dienos paradas.
„Vesna“ buvo viena vietos organizacijų, kurioms dėl sumažinto stebėtojų skaičiaus nesuteikta teisė stebėti rinkimus.
„Mes negalime stebėti balsų skaičiavimo proceso – paties svarbiausio kampanijos etapo, o tai yra visiškai prieš visus demokratijos standartus, – teigė „Vesna“ valdybos narys Valentinas Stefanovičius. – NVS niekad nekritikavo rinkimų ir teigdavo, kad viskas skaidru. Mes ja nepasitikime. Todėl buvo labai svarbu, kad dalyvautų ESBO.“
K. Gloud teigė, kad labai tikėtina, jog stebėti rinkimus bus leista tik valstybinėms organizacijoms, tokioms kaip Baltarusijos profesinių sąjungų federacija ar Baltarusijos veteranų asociacija.
