ScanpixžBelgijoje antradienį tylos minute buvo pagerbtos mažiausiai 31 gyvybės šalies rytuose pareikalavusių potvynių aukos.
Šalyje prasidėjo vienos dienos trukmės gedulas po katastrofiškų potvynių, pareikalavusių beveik 200 gyvybių visoje Vakarų Europoje.
Belgijos karalius Philippe'as ir karalienė Mathilde pagerbė aukas gaisrinėje Vervjė, viename iš labiausiai nukentėjusių miestų. Tylos minutė paskelbta po visos šalies gaisrinėse nuaidėjusių sirenų.
Per didžiausią pastarojo meto potvynį smarkios liūtys sukėlė vandens srautus, praėjusią savaitę užliejusius miestus ir kaimus, daugiausia Vokietijoje ir Belgijoje.
Vien Belgijoje žuvo mažiausiai 31 žmogus, dešimtys tebėra dingę. Tuo metu Vokietijoje žuvusiųjų yra 165, o gelbėtojai tebenaršo griuvėsius ieškodami aukų.
Belgijoje per pastarąsias dvi dienas sumažėjo dingusiųjų skaičius, atkūrus telefono ryšio veikimą ir nustačius daugiau žmonių buvimo vietą.
Valymo darbai tebeatliekami, siekiant padėti labiausiai nukentėjusiems regionams atsigauti po stichijos, sunaikinusios dešimtis namų ir suvertusios į krūvą daugybę automobilių.
Penktadienį vandens lygis nuseko, tačiau darbininkų ir savanorių tebelaukia milžiniška užduotis – išvalyti griuvėsius ir padėti vietos gyventojams atstatyti savo sugriautus gyvenimus.
Briuselyje tylos minutės metu sustojo autobusai, tramvajai ir metro traukiniai, o šalies atletai, besiruošiantys olimpinėms žaidynėms Japonijoje, irgi turėjo paminėti šią akimirką.
Ant viešų pastatų jau buvo nuleistos iki pusės stiebo Belgijos trispalvės, o šalia bloko būstinių Briuselyje – Europos Sąjungos vėliava.
Gedulas paskelbtas artėjant trečiadienį minimai Belgijos nacionalinei šventei, tačiau šia proga organizuojami renginiai nebus džiugūs, kadangi šalis dar neatsigavo po potvynių.
Tuo metu kaimyninėje Vokietijoje kanclerė Angela Merkel ruošėsi susitikti su per potvynius nukentėjusiais gyventojais, tebemėginančiais susitaikyti su patirtais nuostoliais.
Dingusiųjų skaičius lieka neaiškus – daugiausia dėl sutrikusio ryšio.
Aiškėjant nelaimės mastui, Vokietijoje kilo klausimų, ar buvo padaryta pakankamai, kad gyventojai būtų laiku įspėti.
Vokiečių vyriausybė pirmadienį pažadėjo patobulinti šalies įspėjimo sistemas, ministrų kabineto atstovei pripažinus, jog tragedija parodė, kad valdžiai „būtina dėti daugiau pastangų“.
Nors meteorologinės tarnybos prognozavo liūtis ir staigius potvynius, daugelis gyventojų teigia, kad greitai pakilęs vandens lygis juos užklupo netikėtai.
Po katastrofos Vokietijos visuomenės dėmesys nukrypo į klimato kaitą, artėjant rugsėjį paskirtiems rinkimams, užbaigsiantiems 16 metų trukusį A. Merkel buvimą valdžioje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
