Po balsavimo Jungtinės Karalystės (JK) Parlamento Bendruomenių rūmuose europarlamentarai pabrėžė, jog ES išliks vieninga, o piliečių teisės ir toliau bus Europos Parlamento (EP) prioritetas.
Bendruomenių rūmams atmetus išstojimo iš ES sutartį, trečiadienio rytą Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai ragino JK vyriausybę ir parlamentą informuoti apie tai, ko tikisi „pozityvi dauguma“ ir kokių santykių su ES ji siekia.
Vyriausiasis ES derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier pabrėžė, jog JK išstojimo iš ES sutartis yra geriausias ir vienintelis kompromisas, kurį galima pasiekti, turint omenyje britų vyriausybės nustatytas raudonąsias linijas. Ši sutartis leistų užtikrinti teisinį saugumą ten, kur „Brexit“ kelia nesaugumo.
ES nesutiks silpninti numatytų gairių, ypač tokiuose klausimuose kaip taikos procesas, siena su Airija ar piliečių teisės, pridūrė Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
Pasitraukimas be susitarimo nepasitarnautų niekieno interesams, įsitikinę europarlamentarai. Pasak ES Tarybai atstovavusios Rumunijos Europos reikalų valstybės sekretorės Melanios-Gabrielos Ciot, ES intensyvins pasiruošimą ir bus pasirengusi reaguoti į situaciją kartu su ES valstybėmis ir EP.
Europos liaudies partijos (EPP) lyderis Manfredas Weberis (Vokietija) pasidžiaugė ES vienybe derybose su JK ir pridūrė nematantis galimybės persiderėti. Pasak kalbėtojo, „Brexit“ pavyzdys rodo, jog „daug geriau yra reformuoti ES negu ją palikti ar sugriauti“, todėl nereikėtų sekti nacionalistais ir egoistais.
Socialistų ir demokratų (S&D) atstovas Roberto Gualtieri (Italija) teigė, jog dėl pasiekto susitarimo nevalia persiderėti, o „išstojimas be susitarimo būtų blogiausias rezultatas abiem pusėms“. Jo nuomone, jei JK Parlamentas nesugebėtų suformuoti aiškios daugumos, reikėtų vėl atsiklausti piliečių naujuose rinkimuose arba naujame referendume.
Europos konservatorių ir reformatorių (ECR) atstovas Syedas Kamallis (JK) atkreipė dėmesį į skirtingą padėties suvokimą abiejose Lamanšo pusėse. Jo teigimu, daugelis JK atstovų nenori ilgalaikės muitų sąjungos, todėl jiems išstojimas be jokio susitarimo yra geriau nei suderėtas susitarimas. Politikas ragino ES apsvarstyti galimybę persiderėti dėl tam tikrų JK susirūpinimą keliančių aspektų.
Liberalų ir demokratų lyderis (ALDE) ir EP „Brexit“ koordinatorius Guy Verhofstadtas (Belgija) savo kalboje ragino JK partijas savo šalies interesus iškelti aukščiau siaurų politinių interesų ir suformuoti bendrą poziciją, „kaip daroma Europos Parlamente“. Kalbėtojo nuomone, pereinamasis laikotarpis jokiu būdu neturi tęstis ilgiau nei iki gegužę rengiamų EP rinkimų. Politikas taip pat ragino užtikrinti, kad piliečiai netaptų politinių intrigų aukomis.
Žaliųjų atstovas Philippe'as Lambertsas (Belgija) teigė, jog suderėtas susitarimas yra „vienintelis įmanomas“. Jo nuomone, JK parlamentas turi suformuoti daugumą, pasisakančią už alternatyvų sprendimą, o jei to nesugebės padaryti – būtų teisinga atsiklausti JK piliečių, ar jie pritaria parengtam „Brexit“ susitarimui, ar norėtų likti ES.
Europos vieningųjų kairiųjų (GUE/NGL) atstovė Martina Anderson (Airija) teigė, jog JK Parlamentas niekada nebuvo palankus Airijai, ir siūlė surengti „referendumą dėl Airijos vienybės“.
Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europos frakcijos lyderio Nigelo Farage'o (JK) teigimu, suderėtas susitarimas „atrodė kaip pasidavimo dokumentas“, todėl JK parlamentas jam nepritarė. Pasak politiko, Jungtinėje Karalystėje jaučiama stipri parama išstojimui be susitarimo, o jei būtų surengtas dar vienas referendumas – išstojimo šalininkai „jį laimėtų dar didesne dauguma“.
Pasak Tautų ir laisvės Europos frakcijos atstovo Gerardo Batteno (JK), prielaida, jog JK negali išstoti be susitarimo, yra neteisinga. Jam pritarė ir frakcijoms nepriklausanti EP narė Diane Dodds (JK), pridūrusi, jog griežta ES pozicija dėl sienos su Airija verčia JK rinktis išstojimą be susitarimo.
Trečiadienį naujienų agentūros AP kalbintas vokiečių europarlamentaras Hansas-Olafas Henkelis, priklausantis britų konservatorių dominuojamai ECR politinei grupei, pabrėžė, kad „dabar yra Briuselio eilė kažką daryti“, ir kaltino ES institucijas, kad šios pastaruoju metu pasukusios Bendrijos centralizacijos keliu, kuris nėra priimtinas visoms šalims. „Mano idėja yra suteikti Britanijai kiek daugiau autonomijos imigracijos klausimu“, – sakė H. O. Henkelis.
http://images.alfa.lt/33121/35/64.mp4
