Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


BRICS+
BRICS+: rimtas iššūkis Vakarams ar tarpusavio vaidams pasmerktas bejėgis blokas?
IQ
Scanpix
Atstumtųjų būrelis.

Sausio 1 d. prie vienos didžiausių pasaulio valstybių grupių BRICS oficialiai prisijungia dar kelios šalys – Saudo Arabija, Iranas, Etiopija, Egiptas, Argentina ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Kokius pokyčius atneš šis išsiplėtimas?

Iki šiol BRICS bloką sudarė Rusija, Brazilija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika (grupės pavadinimas yra šių valstybių pavadinimų pirmosios raidės). Sąjunga susikūrė 2009 m., PAR prie bloko prisijungė 2010-aisiais. Didžiųjų augančių ūkių grupės tikslas – pagerinti pasaulio ekonomikos padėtį, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, kuo daugiau įsitraukti į pasaulinius reikalus ir keisti finansinę sistemą bei institucijas. Nuo 2024 m. sausio bloko pavadinimas yra BRICS+.

Naujų narių prisijungimas gerokai išaugins ne tik bloko ekonominę reikšmę, bet ir sustiprins jo pozicijas vadinamuosiuose globaliuose Pietuose. Tai aktualu bloko narėms, pastaruoju metu siekiančioms atsverti Vakarų įtaką: Rusijai, Kinijai, o dabar ir Iranui. Prisijungus šioms šešioms šalims, BRICS dabar sudarys 42 proc. pasaulio gyventojų ir 36 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Ši narystės plėtra yra istorinė, – Johanesburge sakė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas 2023 m. rugpjūtį blokui paskelbus apie plėtrą. – Tai rodo BRICS šalių ryžtą vienytis ir bendradarbiauti su platesniu besivystančių šalių ratu.“ BRICS taip pat neužveria durų ir ateityje prie bloko norinčioms prisijungti šalims – tokių rugpjūtį buvo apie 40. BRICS vadovai nepateikė paaiškinimo, kodėl buvo pasirinktos būtent šios šešios šalys.

Vis dėlto plėtra turi ir trūkumų. Jau anksčiau BRICS valstybėms bendrą sutarimą pasiekti trukdė priimtas visuotinio konsensuso modelis – skirtingos valstybės dažnai turi savų interesų, dėl kurių vienas ar kitas sprendimas gali būti blokuojamas. Dabar ši problema gali tik paaštrėti – kai kurių ekspertų teigimu, bloką sudarančios valstybės yra tokios skirtingos, kad jų bendra sąjunga gali apskritai prarasti prasmę. Naujos valstybės narės nesutaria ir tarpusavyje – pavyzdžiui, Egiptas ir Etiopija ginčijasi dėl užtvankos Nilo aukštupyje, o Saudo Arabija ir Iranas yra vieni aršiausių priešų Vidurio Rytų regione.

Be to, Rusijai susiduriant su sunkumais dėl pradėto karo Ukrainoje ir smukus rublio kursui, dar labiau abejotina, ar vienas BRICS tikslų – turėti bendrą bloko valiutą – gali būti pasiektas. Problemų dėl uždarų rinkų turi ir Kinijos juanis.

Vis dėlto BRICS plėtra matoma kaip Xi Jinpingo diplomatinė pergalė. Šiame bloke yra Indija ir PAR – gana svarbios JAV sąjungininkės Azijoje ir Afrikoje, kurių nuomonės regioniniais reikalais Amerikai palankiau klausyti, nei ją atmesti. Dabar prie JAV sąjungininkių BRICS+ prisidės ir Saudo Arabija – viena kertinių JAV partnerių Vidurio Rytuose. Kol kas analitikai nesutaria, kokią reikšmę iš tiesų turės šis išsiplėtęs blokas, tačiau viena aišku – tai rodo atskirų pasaulio regionų norą išsivaduoti iš Vakarų įtakos, primestos tarptautinės tvarkos ir balansuoti JAV bei Europos galią.

2024 01 01 10:00
Spausdinti