UnianNors karas dar tęsiasi, Europos Komisija (EK) jau galvoja apie taiką ir kaip į Ukrainą sugrąžinti milijonus pabėgėlių, kurie, beje, galbūt labiau linkę likti ES.
Už vidaus reikalus ir migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris ir Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Černyšovas trečiadienį pristatė bendrą Europos trajektoriją Ukrainos pabėgėlių ateities ES klausimu. Pasak EK, tai užtikrins stabilumą ir tolesnę apsaugą, taip pat sudarys sąlygas pereiti nuo laikinos apsaugos prie nuolatinės, kai bus įvykdytos būtinos sąlygos.
„Nuo 2022 m. teikiame apsaugą tiems, kurie bėga nuo Rusijos karo veiksmų Ukrainoje, ir toliau tai darysime. Kartu su Ukraina sudarome sąlygas žmonėms grįžti ir atstatyti savo namus, kai tai bus saugu“, – pranešime žiniasklaidai cituota EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Visų pirma, EK siūlo pratęsti laikiną apsaugą žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos agresijos Ukrainoje, dar vieniems metams, iki 2027 m. kovo 4 d. Kartu ES tarybai rekomenduojama pagalvoti apie tolesnius veiksmus dėl pabėgėlių. T. y. skatinti ir palengvinti perėjimą į kitą teisinį statusą, nes daugelis laikiną apsaugą turinčių asmenų integravosi į priimančiąsias visuomenes, išmoko kalbą, susirado darbą arba tęsia mokslą.
„Jie turėtų turėti galimybę pereiti prie nacionalinio arba ES teisinio statuso, kuris geriau atspindi jų naują padėtį. Tai galėtų būti leidimai gyventi, išduodami remiantis užimtumu, išsilavinimu, moksliniais tyrimais, arba nacionalinis ilgalaikio gyventojo statusas“, – sakoma EK dokumente.
Tačiau kartu siekiama, kad pabėgėliai grįžtų į Ukrainą, todėl rekomenduojama „sudaryti sąlygas laipsniškai grįžti ir tvariai reintegruotis Ukrainoje, atsižvelgiant į Ukrainos poreikius ir gebėjimus: leidžiant tiriamuosius vizitus į Ukrainą, būtų galima padėti tiems, kurie svarsto grįžti į tėvynę, priimti pagrįstus sprendimus. Valstybės narės taip pat turėtų glaudžiai bendradarbiaudamos su Ukrainos valdžios institucijomis parengti savanoriško grįžimo programas.“
Galiausiai EK siūlo suteikti informaciją apie galimybes grįžti: „Komisija remia vienybės centrų steigimą valstybėse narėse bendradarbiaujant su Ukrainos valdžios institucijomis. Vienybės centrai bus daugiafunkciai informacijos centrai, skirti tiek perkeltųjų asmenų integracijai priimančiose visuomenėse, tiek grįžimui į Ukrainą.“
Dabar ES Taryba turi oficialiai priimti EK pasiūlymą pratęsti laikinos apsaugos taikymą vieniems metams ir Tarybos rekomendacijos pasiūlymą.
EK teigimu, nuo 2022 m. visa apimančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios daugiau kaip 4,3 mln. asmenų iš Ukrainos ES surado prieglobstį.
Gegužės mėnesį Briuselio Europos politikos studijų centras (CEPS) atliko tyrimą dėl Europoje esančių pabėgėlių iš Ukrainos, ir jame pabrėžiama, kad per pastaruosius trejus metus nuolat mažėjo ukrainiečių, nurodžiusių, jog „greitai planuoja grįžti“ į Ukrainą, skaičius – nuo 74 proc. 2022 m. pabaigoje iki 43 proc. 2024 m. pabaigoje.
Be to, 2024 m. pabaigos duomenimis, 32 proc. moterų pabėgėlių ES (taip pat JAV, JK, Kanadoje ir Moldovoje) turi partnerius, kurie buvo Ukrainoje ir norėtų išvykti į užsienį, kad galėtų susijungti su savo šeimomis. Todėl, kaip rodo CEPS tyrimas, manoma, kad Ukrainą galėtų palikti nuo 290 tūkst. iki 532 tūkst. vyrų.
