ScanpixBulgarijos įstatymų leidėjai antradienį patvirtino naują proeuropietišką vyriausybę, kurią pasiūlė partija „Tęsiame permainas“ (PP) ir centro dešinioji partija GERB, taip užbaigdamos dvejus metus trukusią politinę aklavietę, pažymėtą penkerių rinkimų.
Naująjį technokratų ministrų kabinetą, užsitikrinusį 132 balsų daugumą, be vargo išrinko 240 vietų Bulgarijos Nacionalinė Asamblėja.
Buvęs švietimo ministras ir mokslininkas Nikolajus Denkovas iš PP koalicijos su „Demokratine Bulgarija“ (DB) devynis mėnesius eis ministro pirmininko pareigas, o po to rotacijos būdu jį pakeis buvusi už inovacijas atsakinga eurokomisarė Marija Gabriel.
Korupcijos kamuojamai Balkanų šaliai sunkiai sekėsi išrinkti naują vyriausybę, kuri įgyvendintų labai reikalingas reformas.
Gegužę M. Gabriel, kurią konservatyvioji GERB partija paskyrė vadovauti deryboms, kartu su PP-DB koalicija paskelbė apie valdžios pasidalijimo vyriausybę, kurioje ministrai pirmininkai keisis rotacijos principu.
44-erių M. Gabriel, kuri neseniai atsistatydino iš pareigų Briuselyje, vadovaujant 60-mečiui N. Denkovui, eis užsienio reikalų ministrės pareigas, o 2024 metų kovą perims ministro pirmininko postą.
Pastaruosius dvejus metus skurdžiausią Europos Sąjungos šalį kamavo politinis nestabilumas ir jai vadovavo laikinosios vyriausybės.
Balandžio pradžioje vykusiame penktajame balsavime vėl nepavyko pasiekti aiškios daugumos.
Bulgarija dar niekada neturėjo rotacinio premjero posto, tačiau šis kompromisas buvo vienintelė likusi galimybė sudaryti ministrų kabinetą.
Naujosios vyriausybės prioritetai – skubiai patvirtinti biudžetą, reformuoti šalies teisingumo sistemą ir siekti pažangos stojant į euro zoną ir Šengeno erdvę.
Dėl neramumų susilpnėjusi Bulgarija buvo priversta atsisakyti savo siekio 2024 metais prisijungti prie euro zonos ir negalėjo prisijungti prie Šengeno laisvo judėjimo zonos.
Ministrų kabinetas taip pat įtvirtins naują proeuropietišką Rytų Europos šalies poziciją Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje.
Vadovaujant prorusiškam prezidentui Rumenui Radevui, šalies laikinosios vyriausybės atsisakė siųsti tiesioginę karinę pagalbą Kyjivui.
Nuo 2009 iki 2021 metų balandžio beveik nepertraukiamai valdė triskart premjero poste dirbusio Boiko Borisovo partija GERB.
Tačiau po masinių antikorupcinių protestų prieš ją 2020 metais ji prarado daug rinkėjų ir tapo smarkiai izoliuota kitų partijų.
