PexelsVienas buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos programuotojas trečiadienį buvo Niujorko federalinio teismo pripažintas kaltu dėl vertingiausių šios agentūros kibernetinio šnipinėjimo priemonių nutekinimą vyriausybių paslaptis viešinančiam tinklalapiui „WikiLeaks“, praėjus dvejiems metams po pirminio teismo proceso nutraukimo dėl pažeistų procedūrų.
33 metų Joshua Schulte'as, dirbęs CŽV elitiniame kompiuterinių įsilaužėlių padalinyje, slapta pasisavino vadinamosios Septintosios saugyklos (Vault 7) turinį – įsilaužimo priemones, kenkėjiškas programas, virusus, „Trojos arklius“ ir kitokias kibernetiniam šnipinėjimui skirtas priemones – ir persiuntė jas „WikiLeaks“.
Kai informacija apie šias priemones buvo paskleista, jos tapo prieinamos užsienio žvalgybos grupėms, kompiuteriniams įsilaužėliams ir kibernetiniams pinigų prievartautojams visame pasaulyje.
Prokurorai sakė, kad J. Schulte'as jautė pagiežą savo darbovietei ir nutekino 8 761 dokumentą, kad pakenktų agentūrai.
„Schulte'as žinojo, kad jo keršto šalutinis poveikis gali sukelti nepaprastą grėsmę, jeigu [šios šnipinėjimo priemonės] būtų paviešintos ir būtų padarytos praktiškai bevertės“, – paskelbus kaltinamąją nutartį savo pranešime parašė federalinis prokuroras Damianas Williamsas.
Nutekinimas sukėlė „niokojamų padarinių mūsų žvalgybos bendruomenei, suteikiant kritiškai svarbioms informacijos tiems, kas nori mums pakenkti“, aiškino D. Williamsas.
„WikiLeaks“ dokumentus iš Septintosios saugyklos ėmė skelbti 2017 metų kovą. Tai sudavė skaudų smūgį CŽV autoritetui, o profesionalūs kibernetiniai įsilaužėliai ir programišiai mėgėjai visame pasaulyje įgijo tokias pat priemones, kokias naudoja JAV šnipai.
Tai buvo vienas žalingiausių iš virtinės itin griežtai saugomų JAV žvalgybos bendruomenės paslapčių nutekinimų, privertęs smarkiai sunerimti vyriausybės aukščiausio rango saugumo pareigūnus.
JAV pareigūnai yra sakę, kad Septintosios saugyklos turinio nutekinimas ir demokratų kandidatės Hillary Clinton (Hilari Klinton) privataus susirašinėjimo žinučių paviešinimas per 2016-ųjų prezidento rinkimų kampaniją rodo, kad „WikiLeaks“ yra jokiai valstybei nepriklausanti priešiška užsienio žvalgybos tarnyba.
Kai „WikiLeaks“ pradėjo skelbti šią įslaptintą informaciją, J. Schulte'as buvo greitai įtartas, bet 2017 metų rugsėjį jam patylomis tebuvo pareikšti kaltinimai dėl kompiuteryje laikyto didelio kiekio vaikų pornografijos.
Vėliau paskelbtame didžiosios žiuri kaltinamajame akte J. Schulte'ui pridėti kaltinimai pagal Šnipinėjimo įstatymą, susiję su nacionalinės gynybos informacijos vagyste ir perdavimu.
2020 metais žiuri pripažino J. Schulte'ą kaltu pagal du švelnesnius kaltinimus – dėl melavimo ir nepagarbos teismui, bet nebuvo pateikta bendra išvada dėl kitų kaltinimų.
Trečiadienį nauja žiuri pripažino J. Schulte'ą kaltu pagal aštuonis Šnipinėjimo įstatymo punktus, taip pat dėl vieno trukdymo institucijų darbui atvejo. Už kiekvieną su šnipinėjimu susijusį nusikaltimą jam gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.
JAV vyriausybė taip pat yra iškėlusi kaltinimus dėl šnipinėjimo „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui. Pastarasis šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje ir kovoja, kad nebūtų išduotas Jungtinėms Valstijoms.
J. Schulte'as dar bus atskirai teisiamas pagal tris kaltinimus, susijusius su vaikų pornografija.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
