ScanpixBuvęs Jungtinių Valstijų viceprezidentas respublikonas Mike'as Pence'as trečiadienį paskelbė apie savo dalyvavimą 2024-ųjų prezidento rinkimuose.
Dėl partijos nominacijos jis varžosi su savo buvusiu viršininku Donaldu Trumpu.
Uolus krikščionis evangelikas trečiadienį pasirodys kampanijos atidarymo renginyje Ajovos valstijoje, kur prisijungs prie jau ir taip didelio pretendentų būrio, įskaitant Floridos gubernatorių Roną DeSantisą – svarbiausią D. Trumpo konkurentą.
„Šiandien Dievo ir savo šeimos akivaizdoje skelbiu, kad kandidatuoju į Jungtinių Valstijų prezidentus“, – sakė jis internete patalpintame savo kampanijos vaizdo įraše.
M. Pensas'as apie tai pranešė praėjus dviem dienoms po to, kai JAV Federalinei rinkimų komisijai buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad jis oficialiai įsitraukė į lenktynes dėl posto.
„Tikiu Amerikos žmonėmis ir tikiu, kad Dievas dar nebaigė dirbti su Amerika“, – rašė 64 metų M. Pensas'as kartu su minėtu vaizdo įrašu „Twitter“ platformoje įkeltoje žinutėje.
„Kartu mes galime susigrąžinti šią Šalį, ir geriausi laikai Geriausios Tautos Žemėje dar tik laukia!“ – pridėjo jis.
Buvęs viceprezidentas 2017–2021 metais dirbo šalia D. Trumpo ir užsitarnavo nepajudinamai ištikimo pavaduotojo, pasirengusio ginti prezidentą nuo bet kokių kaltinimų, reputaciją.
Tačiau jis tapo pariju D. Trumpo aplinkoje, kai atmetė jo reikalavimus panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus. Tuo metu jis buvo Senato pirmininkas.
Po demokrato Joe Bideno pergalės tuose rinkimuose D. Trumpas nuolat peikė M. Pensas'ą, o per konservatorių suvažiavimą Floridoje net skandavo „Išdavikas!“. Tačiau M. Pence'as ir toliau viešai gyrė savo buvusį bosą.
Tai galiausiai pasikeitė, kai dėl D. Trumpo melagingų teiginių apie rinkimų klastojimą minia prie JAV Kapitolijaus pradėjo skanduoti, kad M. Pence'as turi būti pakartas.
Po tų 2021 metų sausio 6-osios riaušių M. Pence'as pavadino D. Trumpą keliančiu pavojų jo šeimai ir kitiems žmonėms Kapitolijuje ir pabrėžė, kad su D. Trumpu nesutaria įvairiais klausimais – nuo elgesio su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu iki teisių į abortus.
