Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 20 d.


RINKIMAI ČEKIJOJE
Buvęs NATO generolas P. Pavelas Čekijos prezidento rinkimuose sutriuškino prorusišką milijardierių
BNS
P. Pavelas taps ketvirtuoju Čekijos prezidentu.

Į pensiją išėjęs NATO generolas Petras Pavelas šeštadienį pasibaigusiame antrajame rinkimų ture įveikė buvusį premjerą milijardierių Andrejų Babišą ir tapo ketvirtuoju Čekijos Respublikos prezidentu, parodė galutiniai balsavimo rezultatai.

Buvęs desantininkas P. Pavelas pelnė 58,3 proc. balsų, o A. Babišas – 41,7 proc., pranešė šalies statistikos tarnyba.

„Norėčiau padėkoti už mane balsavusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie už mane nebalsavo, bet atėjo balsuoti, nes jie aiškiai parodė, kad jie gerbia demokratiją ir kad jiems rūpi ši šalis“, – pareiškė P. Pavelas po to, kai rezultatai parodė jo įtikinamą pergalę.

„Matau, kad šiuos rinkimus yra laimėjusios vertybės, tokios kaip tiesa, orumas, pagarba ir kuklumas“, – pridūrė jis.

61 metų P. Pavelas kovą perims prezidento postą iš Milošo Zemano – atviro ir nevienareikšmiškai vertinamo politiko, kuris palaikė glaudžius ryšius su Maskva, tačiau beveik prieš metus, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, juos nutraukė.

Rinkėjų aktyvumas 10,5 mln. gyventojų turinčioje Čekijoje, kuri yra ir Europos Sąjungos (ES), ir NATO narė, buvo neįprastai didelis ir siekė 70 procentų.

Dvi savaites trukusi kampanija tarp pirmojo ir antrojo rinkimų turų buvo itin priešiška, būta daug dezinformacijos, daugiausia nukreiptos prieš P. Pavelą, įskaitant melagingą teiginį, kad jis mirė. Taip pat buvo grasinimų mirtimi A. Babišui ir jo šeimai.

„Rinkimų kampanija ir įvairios krizės, su kuriomis susidūrėme ir susiduriame, taip pat politinis stilius, kuris neseniai čia dominavo, kažkiek pakenkė mūsų bendruomenei“, – pareiškė P. Pavelas.

„Tai turi pasikeisti ir jūs man padėjote žengti pirmą žingsnį kelyje link tų pokyčių.“

Nors prezidento vaidmuo Čekijoje yra daugiausia simbolinis, jis skiria vyriausybę, parenka centrinio banko valdytoją ir konstitucinius teisėjus, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Į pietvakarius nuo Prahos esančiame Dobržichovicės miestelyje už P. Pavelą balsavusi Irena Cihelkova naujienų agentūrai AFP sakė, kad naujasis prezidentas turėtų gerai tarnauti šaliai.

„Jis turėtų norėti kalbėtis, turėtų būti draugiškas, vertingas dalykas šaliai, [turėtų] nekelti problemų užsienyje, kaip kai kurie kiti čekų valstybės veikėjai“, – sakė ji.

„Nėra geresnės alternatyvos“

P. Pavelas taps ketvirtuoju Čekijos prezidentu nuo 1993-ųjų, kai taikiai iširo Čekoslovakija.

Trumpame jo pirmtakų sąraše yra Vaclavas Havelas, antikomunistinis disidentas ir dramaturgas, vadovavęs šaliai 1993–2003 metais, ekonomistas Vaclavas Klausas, prezidento pareigas ėjęs 2003–2013 metais, ir M. Zemanas.

P. Pavelas buvo apdovanotas kaip Serbijos ir Kroatijos karo, kuriame jis padėjo išvaduoti prancūzų karius iš karo zonos, didvyris.

Vėliau jis tapo Čekijos generalinio štabo viršininku ir NATO karinio komiteto pirmininku.

Devintajame dešimtmetyje, kai Čekoslovakijos valdžia buvo komunistų rankose, P. Pavelas, kaip ir A. Babišas, priklausė Komunistų partijai.

Tačiau, Čekijai tapus nepriklausomai, jis tapo aktyviu narystės Europos Sąjungoje ir NATO šalininku.

„Neturime geresnės alternatyvos. Turėtume pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias mums siūlo narystė, ir mėginti pakeisti tai, kas mums nepatinka“, – parašė jis savo kampanijos svetainėje.

„Čekija yra suvereni valstybė ir visavertė narė, todėl negalime tiesiog tyliai sėdėti, linksėti ir po to smerkti rezultatą. Turime būti aktyvesni ir kartu konstruktyvesni.“

P. Pavelas yra pažadėjęs, kad prezidento poste nepriklausys nuo jokios partijos politikos, toliau pasisakys už pagalbos teikimą Ukrainai ir rems karo draskomos šalies siekį įstoti į Europos Sąjungą.

„Žinoma, Ukraina pirmiausia turi atitikti visas narystės sąlygas, pavyzdžiui, dėl pažangos kovoje su korupcija. Tačiau aš manau, kad ji turi teisę gauti tokį pat šansą, kokį mes gavome praeityje“, – yra sakęs jis.

P. Pavelas taip pat yra sakęs, jog palaiko tos pačios lyties asmenų santuokas ir įvaikinimo teisę.

„Gerbiu laisvės principą ir visų žmonių lygybę pagal įstatymą, – yra sakęs jis. – Taip pat tikiu, kad esame tolerantiška visuomenė.“

2023 01 28 19:45
Spausdinti