Čilės piliečiai sekmadienį vykusiame referendume ryžtingai atmetė pasiūlytą naują konstituciją, kuri būtų pakeitusi Augusto Pinocheto diktatūros metu priimtą šalies Pagrindinį įstatymą, rodo sekmadienį paskelbti daliniai rezultatai, pranokę konservatyvios opozicijos lūkesčius.
Duomenys, gauti suskaičiavus daugiau kaip 88 proc. balsalapių, rodo, kad prieš naujos konstitucijos projektą pasisakė 62 proc. balavusiųjų, o už balsavo tik 38 proc. rinkėjų.
Toks rezultatas reiškia, kad pokyčių oponentai artėja prie pergalės daug didesne persvara, nei prognozavo sociologai. Viešosios nuomonės apklausos rodė, kad konstitucija bus atmesta ne didesniu kaip 10 procentinių punktų skirtumu.
Privalomajame referendume atiduoti savo balsą turėjo teisę daugiau kaip 15 mln. čiliečių. Balsavimo apylinkės atsidarė 8 val. vietos (15 val. Lietuvos laiku) ir užsidarė praėjus 10 valandų.
Nauja konstitucija buvo parengta reaguojant į 2019 metais įsiplieskusių masinių protestų reikalavimus naikinti gilią socialinę nelygybę. Tačiau 388 straipsnių Pagrindinio įstatymo projektas sulaukė prieštaringų vertinimų ir buvo kritikuojamas kaip per daug painus rinkėjams.
Naująja konstitucija siekta užtikrinti didesnę socialinę gerovę visiems visuomenės nariams, suteikti daugiau teisių autochtonams ir įteisinti abortus.
„Tai Čilės pertvarkymo nuo pamatų šalininkų pralaimėjimas“, – sakė konservatyvios partijos UDI pirmininkas Javieras Macaya, apsuptas būrio džiūgaujančių naujos konstitucijos priešininkų.
Nauja konstitucija buvo vienas svarbiausių 2019 metų rudenį šalyje vykusių protestų dalyvių reikalavimų. Spalį prasidėję studentų protestai prieš planus didinti metropoliteno bilietų kainas peraugo į kelis mėnesius trukusias plataus masto demonstracijas prieš socialinę ir ekonominę nelygybę. Tie neramumai pareikalavo dešimčių gyvybių.
Perrašyti konstituciją raginęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Gabrielis Boricas, sekmadienį atiduodamas balsą Punta Arenase, kvietė visuomenę susitelkti, kad ir kokie būtų plebiscito rezultatai.