Spalio 31 d. Glazge prasidės 26-oji svarbiausia klimato kaitos konferencija COP26 (Conference of Parties). Kiekvienais metais šiam Jungtinių Tautų (JT) inicijuojamam renginiui pirmininkauja vis kita valstybė – šįkart uždavinys atiteko Jungtinei Karalystei.
Prezidentavimo postą ji dalijasi su Italija. 197 pasaulio šalys, 2015 m. pasirašiusios Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, pagal JT rekomendacijas nusprendė 45 proc. sumažinti savo išmetamų medžiagų kiekį iki 2030 m. ir kas penkerius metus šiuos planus atnaujinti.
Tad ši konferencija, dėl pandemijos pavėlinta vienais metais, bus pirmasis testas patikrinti, ar narės sąžiningai laikosi duotų pažadų. Šiuo metu planus yra pridavusios 110 valstybių. Tarp jų nėra tokių šalių kaip Kinija, Indija ir Saudo Arabija. Australija pasiliko prie senųjų tikslų, o Brazilija juos net sumažino.
Britų premjeras Borisas Johnsonas rugsėjį kalbėdamas su spauda pripažino, kad sunku įvykdyti ir kitą užduotį – priversti išsivysčiusias valstybes laikytis pažado ir kasmet surinkti po 100 mlrd. JAV dolerių sunkiau besiverčiančioms šalims padėti kovoti su klimato kaita. 2018 m. surinkta 78,3, 2019 m. – 79,6 mlrd. lėšų, tad valstybėms dar yra kur stengtis.
Atrodo, kad Gretos Thunberg – kuri, beje, apsisprendė vis dėlto neboikotuoti konferencijos dėl pasaulyje nevienodai skirstomų COVID-19 vakcinų – dar laukia ilgas darbas.
BEREKLAMOS:
