Meniu
Prenumerata

penktadienis, liepos 19 d.


JT SUSITARIMAS DĖL KLIMATO KAITOS
COP28 priimtame susitarime – raginimai atsitraukti nuo iškastinio kuro
BNS
Scanpix
COP28 priimtame susitarime – raginimai atsitraukti nuo iškastinio kuro.

Trečiadienį šalys priėmė pirmąjį Jungtinių Tautų susitarimą dėl klimato kaitos, kuriuo pasaulis raginamas atsitraukti nuo iškastinio kuro.

„Turime pagrindą įgyvendinti permainingus pokyčius“, – sakė COP28 pirmininkas Sultanas al Jaberas Dubajuje vykusiame JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos prieš bendru sutarimu priimant susitarimą.

Susitarime yra griežtesnių formuluočių, raginama atsitraukti nuo iškastinio kuro, tačiau vis tiek nevartojamas terminas „palaipsniui atsisakyti“.

„Jūs išties padidinote, parodėte lankstumą, bendrą interesą iškėlėte aukščiau savanaudiškumo, – sakė S. al Jaberas, kurio darbas Jungtinių Arabų Emyratų nacionalinės naftos kompanijos vadovo poste kėlė daugelio aplinkosaugininkų įtarumą.

JAE, pasak S. al Jabero, pelnytai didžiuojasi savo vaidmeniu užtikrinant transformacinę permainą planetai.

„Pasauliui reikėjo surasti naują kelią. Ir sekdami savo kelrode žvaigžde suradome šį naują kelią“, – pareiškė jis, turėdamas galvoje tikslą pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio. Jo žodžiai buvo palydėti plojimais.

Keliomis valandomis anksčiau S. al Jaberas paskelbė susitarimo projektą, kuriuo siekta visų šalių dalyvavimo – nuo salų valstybių, kurios baiminasi išnykimo kylant jūros vandens lygiui, iki Saudo Arabijos, norinčios toliau eksportuoti savo naftą.

Pasaulio reakcija

Saudo Arabija pasveikino JT klimato konferencijos rezultatus ir pavadino juos didele sėkme.

„Arabų grupės vardu dėkoju visoms šalims narėms už pastangas sėkmingai atlikti pirmąjį visuotinį padėties įvertinimą“, – COP28 konferencijoje sakė Saudo Arabijos pareigūnas Albara Tawfiqas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasveikino konferencijoje pasiektą susitarimą kaip pranašaujantį naują pasaulį, kuriame nebereikės nei anglies, nei naftos.

„Šiandienos susitarimas žymi postfosilinės eros pradžią, – socialiniuose tinkluose paskelbė ji. – Esminė šio istorinio susitarimo dalis tikrai sudaryta Europoje. Visas pasaulis pritarė mūsų 2030-ųjų tikslams: iki 2030-ųjų patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą.“

COP28 susitikime nuskambėjęs raginimas atsitraukti nuo iškastinio kuro yra svarbus momentas, padėsiantis išlaikyti užmojį apriboti klimato atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, trečiadienį pareiškė Nyderlandų klimato ministras.

„Pirmą kartą pasaulis kalba apie atsitraukimą nuo iškastinio kuro, – rašė Robas Jettenas socialiniame tinkle „X“. – Daugiau ambicijų visada geriau, bet 1,5 laipsnio lieka pasiekiama.“

Brazilija teigė, kad, priėmus susitarimą, turtingos šalys turi imtis iniciatyvos dėl perėjimo prie naujos energetikos sistemos ir suteikti besivystančioms šalims būtinas priemones, kad jos galėtų pasekti jų pavyzdžiu.

„Labai svarbu, kad išsivysčiusios šalys imtųsi iniciatyvos pereiti nuo iškastinio kuro“, – susitikime Dubajuje sakė Brazilijos aplinkos ministrė Marina Silva.

Prancūzija pareiškė, kad pasiektas susitarimas yra pergalė, be kita ko, dėl to, kad jame pritariama branduolinei energetikai, kurią stipriai remia Paryžius.

„Ką tik priimtas COP28 susitarimas yra daugiašališkumo ir klimato diplomatijos pergalė“, – Dubajuje teigė Prancūzijos energetikos ministrė Agnes Pannier-Runacher.

„Dabar turime parengti planą, kaip atsisakyti iškastinio kuro, ir tam skirsime daug dėmesio“, – kalbėjo ji.

Samoa pareiškė, kad mažosios salų valstybės yra susirūpinusios dėl kelių Dubajaus susitarimo dalių, ir sulaukė susitikime buvusių delegatų plojimų.

„Padarėme laipsnišką pažangą, palyginti su įprastine veikla, nors iš tikrųjų mums reikėjo sparčiai keisti savo veiksmus“, – sakė Samoa vyriausioji derybininkė Anne Rasmussen, kurios šalis pirmininkauja Mažųjų salų valstybių sąjungai.

JAV pasiuntinys Johnas Kerry pasveikino susitarimą kaip vilties teikiantį pasaulinio bendradarbiavimo ženklą konfliktų draskomame pasaulyje.

„Manau, kad visi čia susirinkusieji turėtų pasidžiaugti, kad pasaulyje, kuriame vyksta karas Ukrainoje, Vidurio Rytuose ir visi kiti planetos iššūkiai“, teigė J. Kerry, yra „pagrindo optimizmui, dėkingumui ir svarbiems sveikinimams visiems čia susirinkusiems“.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas reaguodamas į susitarimą sakė, kad iškastinio kuro era turi baigtis.

„Ir ji turi baigtis teisingai ir sąžiningai“, – pareiškime teigė A. Guterresas.

Aiškiai prašoma prisidėti

Teksto projektas buvo paskelbtas anksti trečiadienį, po visą naktį trukusių ginčų. Jame taip pat raginama „spartinti veiksmus šį lemiamą dešimtmetį“, tad atsirado daugiau primygtinumo nei ankstesniame pasiūlyme, kurį atmetė daugelis „žaliai“ nusiteikusių šalių.

Ankstesnis susitarimo projektas buvo kritikuojamas ir dėl to, kad jame buvo pateiktas pasirenkamų veiksmų, kurių šalys „galėtų“ imtis kovai su klimato kaita, sąrašas.

Naujajame tekste visų šalių aiškiai prašoma prisidėti virtine veiksmų.

Tarp šių veiksmų yra „teisingas ir tvarkingas atsitraukimas nuo iškastinio kuro energijos sistemose, veiksmų spartinimas šį lemiamą dešimtmetį, kad iki 2050 metų būtų pasiektas nulinis grynasis anglies dvideginio kiekis neatsiliekant nuo mokslo“.

Tekste pirmą kartą per 28 metus, kai vyksta šie klimato susitikimai, paminėtas visų tipų iškastinis kuras.

„Pirmą kartą per 30 metų galime pasiekti iškastinio kuro pabaigos pradžią“, – prieš plenarinę sesiją sakė Europos Sąjungos klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra.

Danijos derybininkas, klimato ir energetikos ministras Danas Jorgensenas, kuris priklausė už judėjimą į priekį atsakingai grupei, susitarimą pavadino istorine pažanga.

Tekste raginama palaipsniui mažinti energijos gamybą iš anglių, tačiau pasirinktos formuluotės reiškia, kad anglys gali būti naudojamos toliau, jei taikoma taršą mažinanti anglies dvideginio surinkimo technologija. Daugelis aplinkosaugininkų šią technologiją laiko nerealistiška.

„Mirties bausmė“

Dubajuje – blizgančiame, už naftos dolerius pastatytame didmiestyje – 14 dienų trukusios diskusijos sukosi apie tai, kaip toli reiktų žengti ir ar paskelbti istorinį raginimą mažinti naftos, dujų ir anglių – didžiausia dalimi lemiančių pasaulinį atšilimą – vartojimą.

Neaukštai virš jūros lygio iškilusių salų valstybės jaučia egzistencinę grėsmę dėl jūros lygio kilimo ir vis baisesnių audrų. Maršalo Salos ankstesnį susitarimo projektą prilygino įsakymui įvykdyti mirties bausmę.

Nedidelių salų valstybių blokas sakė, kad pataisytas tekstas yra geresnis, bet dar kartą išreiškė susirūpinimą ir teigė, kad susitarimas nėra transformacinis.

Praktiškai visi aplinkosaugininkai naująjį tekstą laiko geresniu, bet daugelis įspėjo, kad dar reikia padaryti daug daugiau darbų.

„Pagaliau pasakome, kad kambaryje yra dramblys. Šis džinas niekada nebesugrįš į butelį ir būsimose COP (metinėse JT klimato konferencijose) bus tik dar labiau spaudžiama dėl „nešvarios“ energijos“, – sakė analitinio centro „Power Shift Africa“ direktorius Mohamedas Adowas.

„Kai kas galėjo turėti per didelių lūkesčių dėl šio susitikimo, bet [esamas] rezultatas prieš dvejus metus būtų buvęs negirdėtas dalykas, ypač COP susitikime kokioje nors naftos valstybėje“, – sakė jis.

Susitarime taip pat aiškiau suformuluoti trumpalaikiai tikslai: pasaulis raginamas iki 2030-ųjų taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti 43 proc., palyginti su 2019 metais.

Kaip sakė nevyriausybinei organizacijai „Union of Concerned Scientists“ atstovaujanti Rachel Cleetus, susitarimu „pasiunčiamas stiprus signalas, jog pasaulio lyderiai pripažįsta, kad norint pasiekti tikslus dėl klimato būtinas staigus nusisukimas nuo iškastinio kuro [ir atsigręžimas] į švarią energiją šiuo lemiamu dešimtmečiu ir vėliau, remiantis mokslu“.

Spragos

Tačiau Jean Su iš ne pelno organizacijos „Center for Biological Diversity“, nors ir pripažino pažangą, sakė, kad vis dar yra didelių spragų iškastiniam kurui.

Susitarime kalbama tik apie iškastinio kuro naudojimą energijai gaminti ir neminimos tokios pramoninės sritys kaip plastiko ir trąšų gamyba.

J. Su taip pat išreiškė nerimą dėl „pereinamojo laikotarpio kuro“ vaidmens pripažinimo ir sakė, kad tai kodinis pavadinimas gamtines dujas ir kitokį iškastinį kurą išgaunančioms šalims, pavyzdžiui, JAV, ir kad jos galės remtis energetiniu saugumu.

Didžiausioje COP konferencijoje per jų rengimo istoriją dalyvavo daugiau kaip 88 tūkst. žmonių, įskaitant rekordiškai didelį iškastinio kuro pramonės lobistų būrį.

2015 metų Paryžiaus susitikime buvo sutarta pasaulinį atšilimą apriboti 1,5 Celsijaus laipsnio. Šis tikslas pakartotinai deklaruotas ir naujausiame tekste, bet kritikai sako, kad jo praktiškai neįmanoma pasiekti be rimtų pastangų naftos, dujų ir anglių vartojimui sumažinti.

2023 12 13 13:18
Spausdinti