Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 21 d.


JUNGTINIŲ TAUTŲ KLIMATO KONFERENCIJA COP28
COP28: raginimai plėsti branduolinę energetiką ir mažinti taršą metanu
BNS
Scanpix
JAV viceprezidentė Kamala Harris.

Jungtinės Valstijos šeštadienį vadovavo raginimams Jungtinių Tautų klimato konferencijoje pažaboti taršą metanu, bet taip pat stūmė itin prieštaringai vertinamą idėją kovojant su pasauliniu atšilimu plėsti branduolinę energetiką.

JAV viceprezidentė Kamala Harris klimato konferencijai COP28 Dubajuje taip pat pasakė, kad jos šalis skirs 3 mlrd. dolerių (2,76 mlrd. eurų) pasauliniam klimato fondui, ir tai pirmas Vašingtono pažadas nuo 2014 metų.

Konferencijoje tikimasi ir kitų pažadų, įskaitant greitesnį energijos iš atsinaujinančių šaltinių plėtojimą.

Atominės energijos, kaip „švaresnės“ alternatyvos iškastiniam kurui, naudojimas vertinamas itin prieštaringai – aplinkosaugos grupės nerimauja dėl saugumo ir branduolinių atliekų.

Tačiau daugiau kaip 20 valstybių šeštadienį Dubajuje paragino patrigubinti pasaulio branduolinės energetikos pajėgumus, kad būtų galima iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimato atžvilgiu.

Jų pasirašytoje deklaracijoje iškeltas tikslas iki 2050 metų patrigubinti branduolinės energetikos pajėgumus, palyginti su 2020-aisiais.

Tarp deklaraciją pasirašiusių valstybių yra Didžioji Britanija, Bulgarija, Kanada, Čekija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Pietų Korėja, Moldova, Mongolija, Marokas, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Ukraina, Jungtiniai Arabų Emyratai.

„Niekam neteigiame, kad tai absoliučiai bus didelės apimties alternatyva visiems kitiems energijos šaltiniams“, – per konferenciją COP28 Dubajuje sakė JAV klimato pasiuntinys, buvęs valstybės sekretorius Johnas Kerry.

„Tačiau žinome – nes mokslas, faktų tikrovė ir įrodymai [tai] mums sako – kad be tam tikro branduolinės [energijos kiekio] negalima iki 2050 metų pasiekti nulinio grynojo anglies dvideginio kiekio“, – sakė jis.

Deklaracijos nepasirašė branduolinės valstybės Rusija ir Kinija.

„Noriu pakartoti, kad branduolinė energija yra švari. Tą būtina pakartoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tačiau aplinkosaugos grupė 350.org atkreipė dėmesį, kad 2011 metų Fukušimos branduolinė katastrofa iliustruoja atominės energijos keliamus pavojus.

Be to, ekspertai pažymi, kad atominėms elektrinėms paleisti gali prireikti dešimtmečių.

„Destruktyviausias metanas“

Antrą konferencijos dieną kalbėjo nemažai pasaulio lyderių, nors JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas joje nedalyvauja.

„Norime, kad energijos pereiga būtų pasaulinė sėkmės istorija, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. – Visi turime parodyti tokį patį ryžtą palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, pradedant nuo anglių.“

JAV šeštadienį įsipareigojo palaipsniui mažinti anglimis kūrenamų elektrinių skaičių, prisidėdamos prie 56 kitų panašiai mąstančių šalių.

Šalys yra pradėjusios sunkias derybas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo ar jo vartojimo sumažinimo, ir daug kas pritaria energijos iš atsinaujinančiųjų šaltinių patrigubinimui iki 2030 metų. Šeštadienį šiam klausimui turi būti skirta daug dėmesio.

JAV ir Kinija – didžiausios pasaulyje teršėjos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – vėliau surengs susitikimą su JAE dėl taršos metanu, kuris yra antras po iškastinio kuro pasaulinį atšilimą lemiantis veiksnys.

JAV yra paskelbusios, kad labiau suvaržys naftos ir dujų pramonės lemiamą taršą metanu.

Prie taršos metanu taip pat prisideda žemės ūkis – galvijininkystė ir avių auginimas.

Metanas yra destruktyviausios dujos, sakė J. Kerry.

Popiežiaus autoritetas

COP28, surengtoje naftos turtinguose JAE, dalyvauja maždaug 150 prezidentų, premjerų, karališkųjų asmenų ir kitų lyderių. Jie pristato savo kovos su klimato kaita planus ir daugeliu atvejų siekia vienybės, kad būtų išvengta klimato katastrofos.

Besivystančių šalių lyderiai spaudė turtingąsias pramonines valstybes dalytis žiniomis ir palengvinti jų finansinę naštą.

Juos savo moraliniu autoritetu parėmė popiežius Pranciškus. Jis dėl plaučių uždegimo į konferenciją neatvyko, bet jo vardu perskaitytame laiške sakoma, kad „aplinkos naikinimas yra nusižengimas prieš Dievą“.

JAV viceprezidentė K. Harris, pažadėjusi 3 mlrd. dolerių 2010 metais įsteigtam Žaliajam klimato fondui (GCF), sakė: „Šiandien veiksmais parodome, kaip pasaulis gali ir privalo spręsti šią krizę.“

Amerikiečių įnašui dar turės pritarti JAV Kongresas.

Iš GCF, didžiausio pasaulyje klimato fondo, skiriama subsidijų ir paskolų prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo projektams besivystančiose šalyse, pavyzdžiui, Saulės baterijoms Pakistane ar potvynių valdymui Haityje.

Prieš JAV pareiškimą šiam fondui buvo pažadėta 13,5 mlrd. dolerių (12,4 mlrd. eurų).

Tai, kad turtingosios šalys netesėjo pažadų dėl finansinės paramos besivystančių šalių kovai su klimato kaita, kurstė įtampą ir nepasitikėjimą derybose dėl klimato.

2023 12 02 14:02
Spausdinti