ScanpixCOVID-19 pandemija 2020 ir 2021 metais visame pasaulyje pareikalavo maždaug 15 mln. žmonių gyvybių, ketvirtadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), beveik tris kartus padidindama oficialų su pandeminiu koronavirusu siejamų mirčių skaičių.
Ilgai laukti PSO duomenys apie bendrą pandemijos sukeltų mirčių skaičių, įskaitant gyvybes, prarastas dėl ligos pasekmių, pagaliau parodė krizės poveikį platesniu mastu.
Šie skaičiai pateikia realesnį vaizdą apie baisiausią per šimtmetį pandemiją, kuri, kaip rodo statistika, pražudė maždaug vieną iš 500 žmonių visame pasaulyje ir toliau kas savaitę nusineša tūkstančius gyvybių.
„Visas mirčių skaičius nuo 2020 metų sausio 1-osios iki 2021 metų gruodžio 31 dienos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su COVID-19 pandemija, buvo maždaug 14,9 mln. (nuo 13,3 iki 16,6 mln.)“, – nurodė Jungtinių Tautų sveikatos agentūra.
Šie skaičiai yra itin opūs, nes atspindi viso pasaulio valdžios institucijų reakciją į šią krizę. Kai kurios šalys, ypač Indija, jau bando užginčyti daug didesnius pandemijos aukų skaičius.
Remiantis Indijos pateiktais duomenimis, 2020–2021 metais dėl COVID-19 šalyje registruota 481 tūkst. mirčių, nors PSO skaičiavimais, tikrasis skaičius turėtų siekti 3,3–6,5 milijono.
„Mums reikia gerbti tragiškai nutrūkusias gyvybes, gyvybes, kurias praradome. Ir turime prisiimti atsakomybę už save ir už savo politikos formuotojus“, – per spaudos konferenciją žurnalistams sakė už duomenis atsakinga PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja Samira Asma.
Naujasis Delis nesutiko su duomenimis, kurie dešimteriopai viršija šalies pateiktą oficialų skaičių, ir pavadino juos klaidingais.
PSO apskaičiavo, kad nuo 2020 metų Indijoje apie 4,75 mln. mirčių gali būti susiję su krize – tiesiogiai su COVID-19 arba netiesiogiai, dėl didesnio pandemijos poveikio sveikatos priežiūros sistemoms ir visuomenei.
Indijos sveikatos ir šeimos gerovės ministerija pareiškime apkaltino PSO paskelbus duomenis, „adekvačiai neatsižvelgiant į Indijos susirūpinimą“ keliančias problemas.
Mirtys dėl pandemijos poveikio
Padidėjusio mirtingumo skaičius apskaičiuotas remiantis ankstesnių metų duomenimis, gavus skirtumą tarp mirčių skaičiaus ir skaičiaus, kurio būtų galima tikėtis, jei pandemijos nebūtų.
Į padidėjusio mirtingumo skaičių įtrauktos tiesiogiai su COVID-19 liga susijusios mirtys ir netektys dėl pandemijos poveikio sveikatos sistemoms ir visuomenei.
Skaičiuojant taip pat atsižvelgta ir į kitus veiksnius, tokius kaip sumažėjęs su darbu arba eismo nelaimėmis susijusių mirčių skaičius.
PSO paskelbė COVID-19 tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremalią situaciją 2020 metų sausio 30-ąją, kai koronavirusas išplito už Kinijos ribų.
Pasaulio šalys PSO pranešė apie 5,42 mln. mirčių nuo COVID-19 2020 ir 2021 metais, o įtraukus šių metų duomenis šis skaičius dabar siekia 6,24 milijono.
Ženevoje įsikūrusi organizacija jau seniai sakė, kad tikrasis mirčių skaičius bus daug didesnis nei oficialiai pateikta mirčių nuo COVID-19 statistika.
Netiesiogiai su pandemija susijusios mirtys yra siejamos su kitomis priežastimis, dėl kurių žmonės negalėjo gauti gydymo, nes sveikatos priežiūros sistemos per krizę buvo per daug apkrautos.
Prie tokių priežasčių gali būti atidėtos chirurginės operacijos ar onkologinių pacientų gydymas.
Krizės suvokimas
Remiantis PSO, labiausiai – 84 procentais – mirtingumas padidėjo Pietų ir Pietryčių Azijoje, Europoje bei Pietų ir Šiaurės Amerikoje.
Net 68 proc. pasaulyje padidėjusio mirtingumo skaičiaus sudarė statistika iš 10 šalių: Brazilijos, Egipto, Indijos, Indonezijos, Meksikos, Peru, Rusijos, Pietų Afrikos, Turkijos ir JAV.
Dideles pajamas gaunančiose šalyse fiksuota 15 proc. perteklinių mirčių; didesnes ar vidutines pajamas gaunančiose šalyse – 28 proc., mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiose valstybėse – 53 proc.; o mažas pajamas gaunančiose šalyse – keturi procentai.
Vyrų mirtingumas visame pasaulyje buvo didesnis ir siekė 57 proc., o moterų – 43 procentus.
Maždaug 82 proc. padidėjusio mirtingumo skaičiaus sudarė vyresni nei 60 metų žmonės.
„Šie akis atveriantys duomenys rodo ne tik pandemijos poveikį, bet ir poreikį visoms šalims investuoti į atsparesnes sveikatos sistemas“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Daugumai šalių nepakanka pajėgumų, kad patikimai stebėtų ir fiksuotų mirtingumo duomenis, todėl jos nesurenka duomenų, kurių reikia padidėjusiam mirtingumui apskaičiuoti.
PSO teigimu, šeši dešimtadaliai mirčių pasaulyje nėra formaliai registruojamos.
Organizacija nurodė, kad bendrą 14,9 mln. su COVID-19 tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių mirčių skaičių pateikė pažangiausi pasaulio ekspertai, sukūrę metodologiją, leidžiančią atlikti skaičiavimus, kai trūksta duomenų.
Pietų Afrikoje naujai registruotų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius ketvirtadienį per parą išaugo daugiau nei 50 procentų, rodo oficialūs duomenys.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
