ScanpixDmitrijus Medvedevas, netekęs ministro pirmininko posto atsistatydinus jo vyriausybei, vieną kadenciją dirbo prezidento poste, o paskui užleido Vladimirui Putinui kelią sugrįžti į Kremlių 2012-aisiais.
Vėliau 54 metų politikas ėjo ministro pirmininko pareigas, o jo įgaliojimai ir autoritetas ilgainiui sumenko. Apklausų agentūros FOM duomenimis, pastaraisiais mėnesiais jo populiarumo reitingas tesiekė 28 procentus.
Lieka neaišku, kiek įtakos turės D. Medvedevas naujai kuriamame Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo poste po trečiadienį netikėtai priimto sprendimo atsistatydinti.
Būdamas prezidentu D. Medvedevas mėgino vykdyti modernizacijos kampaniją, siekdamas ištraukti šalį iš posovietinio sąstingio, tačiau išeiti iš savo galingo globėjo, kuriam jis liko labai ištikimas, šešėlio jam taip ir nepavyko.
2012 metais į Kremlių grįžęs V. Putinas pasirinko tęstinumą ieškodamas vyriausybės vadovo, o Rusijos žiniasklaida neseniai pranešė, kad D. Medvedevas galbūt ruošiasi pasitraukti.
Pirmą kartą premjeru D. Medvedevas buvo paskirtas 2012-aisiais, autoritariniam lyderiui sugrįžus į Kremlių per liūdnai pagarsėjusį „apsikeitimą postais“, tačiau būdamas vyriausybės vadovu pastaraisiais metais jis atliko palyginti menką vaidmenį.
Pirmą kartą premjeru D. Medvedevas buvo paskirtas 2012-aisiais, autoritariniam lyderiui sugrįžus į Kremlių per liūdnai pagarsėjusį „apsikeitimą postais“, tačiau būdamas vyriausybės vadovu pastaraisiais metais jis atliko palyginti menką vaidmenį.
2019-aisiais jis apsilankė Kuboje ir Rusijos vardu pasirašė Paryžiaus klimato susitarimą, taip pat buvo išvykęs kontroversiško vizito į tolimųjų rytų Kurilų salas, į kurias pretenduoja Japonija.
2017-aisiais su korupcija kovojantis opozicijos politikas Aleksejus Navalnas vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ apkaltino D. Medvedevą valdant prabangią nekilnojamojo turto imperiją. Šis vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas per 27 mln. kartų ir išprovokavo masinius protestus, kuriuos surengė opozicija.
„Laisvė negali būti atidėta“
D. Medvedevas gimė 1965-ųjų rugsėjo 14-ąją mokytojų šeimoje, V. Putino gimtajame mieste Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge). Jis įgijo teisininko specialybę ir vėliau penkerius metus (1990–1995) dirbo V. Putino pavaldiniu miesto merijoje.
Už visą savo politinę karjerą dabartinis premjeras dėkingas buvusiam KGB agentui.
1999-aisiais ministrų kabineto vadovu paskirtas V. Putinas persikėlė su savo protežė į Maskvą, kur D. Medvedevas netrukus tapo dujų milžinės „Gazprom“ direktorių tarybos pirmininku. Jam taip pat teko dirbti Kremliaus personalo vadovu ir pirmuoju vicepremjeru.
Vėliau jis buvo parinktas prezidento įpėdiniu, nes V. Putinas tuomet negalėjo siekti trečios kadencijos iš eilės. 2008-aisiais V. Putino remiamas D. Medvedevas laimėjo prezidento rinkimus. Jo pirmasis nutarimas buvo paskirti savo globėją premjeru.
D. Medvedevas teigė, jog Rusijos ekonomika atsidūrė aklavietėje, ir reikalavo skubių reformų, kad šalis judėtų į priekį.
Vienoje iš savo kalbų jis net netiesiogiai palygino save su reformatoriumi caru Aleksandru II, kuris 1861-aisiais savo istoriniu įsakymu panaikino baudžiavą ir vėliau buvo nužudytas.
„Mėginame pakeisti mūsų ekonomiką ir mūsų politinę sistemą. Iš esmės tęsiame politinį kursą, nustatytą prieš 150 metų. Laisvė negali būti atidėta kitai dienai“, – kalbėjo D. Medvedevas.
„Mėginame pakeisti mūsų ekonomiką ir mūsų politinę sistemą. Iš esmės tęsiame politinį kursą, nustatytą prieš 150 metų. Laisvė negali būti atidėta kitai dienai“, – kalbėjo D. Medvedevas.
Tačiau kritikai pažymėjo, kad tokie žodžiai mažai ką reiškė, kadangi Rusija vis dar buvo V. Putino įtakoje, o pats D. Medvedevas paneigė, kad tarp jųdviejų vizijos buvo kokių nors radikalių skirtumų.
Jo vizitine kortele tapusią modernizacijos programą lydėjo vieni drąsiausių kada nors Kremliaus šeimininko sakytų pareiškimų, iš kurių vis dėlto negailestingai tyčiojosi komentatoriai ir tinklaraštininkai, nes buvo daroma mažai veiksmų.
Nors liberalūs veikėjai ir Vakarai tikėjosi, kad D. Medvedevas atsisakys valstybės kontrolės stiprėjimo ir pilietinių teisių silpnėjimo politikos, kuria pasižymėjo V. Putino ankstesnės kadencijos, jis parodė nenorintis radikaliai nukrypti nuo savo globėjo palikimo.
Modernizavimo kampanija
D. Medvedevas būdamas prezidentu skatino svetingos Rusijos įvaizdį ir pasisakė už santykių su JAV „perkrovimą“, tačiau panašu, kad jo itin griežti pareiškimai šalies viduje buvo mėginimas nebūti pralenktam V. Putino griežtų kalbų požiūriu.
Jis pasiuntė Rusijos kariuomenę į Sakartvelo teritoriją per 2008-ųjų karą su Tbilisiu. Šie veiksmai laikinai sugadino santykius su Vakarais, o D. Medvedevas tvirtino, kad pats priėmė tokį sprendimą.
Jam dirbant Maskva 2011-aisiais susilaikė per svarbų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos balsavimą dėl Libijos, paruošusį dirvą NATO vadovaujamai karinei intervencijai, kurią V. Putinas iki šiol griežtai kritikuoja.
Norėdamas po savęs palikti Rusijoje kokį nors palikimą, vykdydamas savo modernizacijos programą, D. Medvedevas įsakė įkurti technologijų centrą netoli Maskvos esančiame Skolkovo miestelyje.
Dažnai matytas išdidžiai laikantis savo planšetinį kompiuterį „iPad“, padovanotą jam per vizitą į Silicio slėnį, jis naudojosi socialiniais tinklais „Twitter“, „Instagram“ ir „Facebook“, priešingai nei daug mažiau technologijas išmanantis V. Putinas.
Dažnai matytas išdidžiai laikantis savo planšetinį kompiuterį „iPad“, padovanotą jam per vizitą į Silicio slėnį, jis naudojosi socialiniais tinklais „Twitter“, „Instagram“ ir „Facebook“, priešingai nei daug mažiau technologijas išmanantis V. Putinas.
Tačiau rusai kartais pašiepia D. Medvedevą dėl jo įpročio snūduriuoti per nuobodžius renginius.
Būdamas ambicingu politiku D. Medvedevas užsiminė, kad norėtų vėl užimti svarbiausią šalies postą. „Niekada nesakykit niekada“, – 2012 metais sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
