Kaip yra šiandien, dar niekada nebuvo, tvirtina žurnalistas Dariuszas Rosiakas, kalbėdamas apie Lenkijos visuomeninės žiniasklaidos padėtį. Tačiau IQ apžvalgininkę Kotryną Tamkutę įspėja: lyginti jo šalies su Rusija ar Baltarusija negalima.
– Įvairios tarptautinės organizacijos ir demokratijos aktyvistai nuolat kalba, kad nuo 2015 m., kai valdžioje įsitvirtino konservatyvioji, populistinių pažiūrų „Teisė ir teisingumas“, žiniasklaidos laisvė Lenkijoje nuolat puolama. Kaip vertinate tokio pobūdžio teiginius?
– Atsakant į šį klausimą, labai svarbu nubrėžti visuomeninės ir privačios, komercinės žiniasklaidos skirtį. Sunku nesutikti su tuo, kad visuomeninis radijas ir televizija yra atsidūrę vyriausybės ir valdininkų rankose, abi žiniasklaidos priemonės ir jose dirbantys žurnalistai iš esmės atstovauja valdžios interesams.
Tačiau reikia suprasti, kad tai neprasidėjo su partijos „Teisė ir teisingumas“ atėjimu į valdžią. Tokia padėtis Lenkijoje tęsėsi nuo pat 1990-ųjų, kai šalyje žlugo komunistinis režimas. Mintis, kad iki 2015 m. viskas buvo gerai, yra klaidinga. Taip tikrai nebuvo.
