Pasaulis sulaikęs kvapą laukia birželio 12 d. Singapūre turinčio įvykti Donaldo Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimo, kurio pagrindiniu akcentu turėtų tapti derybos dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimo.
Komunistinio režimo demonstruojami geros valios ženklai bei D. Trumpo ryžtas žadina optimistines viltis, tačiau ekspertai įspėja, jog diktatorius dešimtmečius plėtoto branduolinio ginklo taip lengvai neatsisakys, o D. Trumpui priimtini kompromisai gali sukelti pražūtingų pasekmių JAV sąjungininkams.
Laukia „ypatingos akimirkos“
Dar prieš metus ant branduolinio susidūrimo ribos balansavusios valstybės skelbia jau sutarusios derybų susitikimo vietą ir laiką.
Vašingtonas laikosi aiškios pozicijos – Šiaurės Korėjos branduolinė programa turi būti visiškai nutraukta. D. Trumpas viešai skelbė pasitrauksiantis iš derybų, jei nematys galimybių pasiekti jam priimtinų rezultatų.
Šiaurės Korėja, nuo Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių demonstruojanti iki tol neregėtą atvirumą, išreiškė norą derėtis šiuo klausimu.
Praėjusį mėnesį įvykusio istorinio formaliai vis dar karo neužbaigusių Šiaurės ir Pietų Korėjos vadovų susitikimo rezultatu tapo deklaracija „per visišką denuklearizaciją“ siekti taikios pusiasalio ateities be branduolinių ginklų. Tai davė pagrindo manyti, jog Kim Jong-unas iš tiesų nusiteikęs rimtai.
D. Trumpas, skelbdamas susitikimo datą savo tviterio paskyroje, rašė, jog abu lyderiai „pasistengs tai paversti ypatinga akimirka pasaulio taikai“.
Tik kalbos žaidimai?
Tačiau naujienų portalo Alfa.lt kalbinti Lietuvos ekspertai tokį optimizmą vertina kritiškai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, Azijos studijų dėstytojas Konstantinas Andrijauskas mano, kad Šiaurės Korėja iš tiesų nenori atsisakyti branduolinio ginklo.
Konstantinas Andrijauskas. Dmitrijaus Radlinsko nuotr.
„Šiaurės Korėjos vertinimu, jei ji neturės branduolinės atgrasos elemento, amerikiečiai gali bandyti įgyvendinti režimo kaitą, ką patyrė kiti režimai, savo laiku turėję branduolinius ginklus, tačiau sutarę jų atsisakyti“, – sakė jis.
Specialistas nesitiki, kad derybos taps esminiu persilaužimo tašku.
„Tai, ko galime tikėtis, yra kalbos žaidimai. Tiek ponas D. Trumpas, tiek Kimas jauniausiasis yra sudėtingose pozicijose, – teigė K. Andrijauskas. – D. Trumpas nori sudaryti įspūdį, kad Šiaurės Korėja eina į derybas dėl JAV kuriamo spaudimo, o Šiaurės Korėja savo ruožtu siekia, viena vertus, įtikinti išorinę auditoriją, kad ji eina į derybas, ir verta nuimti sankcijas, kita vertus, vidinei auditorijai pademonstruoti, kad pasauliniu lygiu jau yra pripažįstama kaip branduolinė galia. Ir tai jai puikiai sekasi.“
Kokia denuklearizacija?
Viešuose pasisakymuose ir netgi dviejų Korėjų viena kitai išreikštuose įsipareigojimuose minima denuklearizacijos sąvoka – miglota ir savaime neįpareigojanti imtis konkrečių priemonių. Būtent jos, kaip ir galutinis proceso rezultatas, turėtų tapti būsimų derybų objektu.
VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas įvardijo tris galimus tikslus derybose dėl branduolinio nusiginklavimo. Minimalus reikalavimas, kuris iš esmės buvo pasiektas derantis su Iranu 2015-aisiais, būtų egzistuojančios branduolinės programos vystymo sustabdymas, vidutinio griežtumo variantas, – bet kokių turimų branduolinių medžiagų neutralizavimas arba atidavimas trečios šalies priežiūrai. O maksimalus branduolinio nusiginklavimo užtikrinimas apimtų ir techninių priemonių, kurios leidžia pasigaminti branduolinių ginklų, neutralizavimą ar perdavimą.
T. Janeliūno optimistiniu vertinimu, būtų galima tikėtis, jog visapusiškai užtikrinus Šiaurės Korėją dėl režimo saugumo, ji leistųsi į derybas dėl minimalaus varianto. Tačiau D. Trumpo sprendimas vienašališkai pasitraukti iš Irano susitarimo rodo, kad toks susitarimas netenkintų jo paties.
„D. Trumpas savo sprendimu signalizuoja, kad jis nebus linkęs su Šiaurės Korėja tartis tik dėl minimalių sąlygų ir spaus dėl tokių interesų, kurie maksimaliai tenkins JAV pusę, – sakė T. Janeliūnas. – Diplomatine prasme derybų pradžiai tai nėra pats geriausias signalas – derybų teorijos rodo, kad esant tik vienpusiam spaudimui, neleidžiančiam potencialiam priešininkui ar konkurentui išsaugoti manevro laisvę, didėja rizika, kad nebus pasiekta jokio susitarimo.“
Reali grėsmė
Kita vertus, išėjimas iš derybų tuščiomis nė vienai valstybei nebūtų naudingas. K. Andrijauskas pabrėžia, kad sankcijų vaidmuo Šiaurės Korėjos apsisprendžiant eiti į derybas nebuvo toks didelis, kaip tvirtina amerikiečiai, tačiau jų panaikinimas vis dėlto būtų laukiamas rezultatas. Be to, režimui neramu dėl savo saugumo.
JAV taip pat patiria tiesioginę grėsmę. „Šiaurės Korėja jau yra peržengusi kūrimo slenkstį – procesas yra negrįžtamas. Panorėjusi ji gali sėkmingai integruoti visus branduolinės atgrasos elementus. Kitaip tariant, ji jau gali patalpinti branduolinį užtaisą į raketą ir tą raketą nugabenti į kitą žemyną, kas visų pirma aktualu Amerikai”, – teigė K. Andrijauskas.
Tokioje situacijoje derybų objektas gali pasislinkti nuo pasaulio saugumo prie daug pragmatiškesnių konkrečių šalių interesų.
Pietų Korėjos dilema
Pagrindinis Kim Jong-uno keliamas reikalavimas derantis dėl denuklearizacijos, ekspertų sutarimu, bus JAV pasitraukimas iš Pietų Korėjos. Visų pirma tai būtų šiuo metu šalyje dislokuotų JAV karių išvedimas.
Pasak T. Janeliūno, amerikiečių pasitraukimo atveju itin padidėtų Pietų Korėjos pažeidžiamumas. Šaliai tai reikštų svarbią saugumo dilemą.
„Pietų Korėjai reiktų spręsti, ar jie didina savo gynybos pajėgumus, ar renkasi pasitikėti autoritarinės kaimynės geranoriškumu, tarsi savanoriškai demonstruodami, kad nėra nusiteikę jokiam konfliktui“, – sakė VU TSPMI profesorius.
Tokio susitarimo, kuris apimtų JAV karių pasitraukimą, atveju mažesnė branduolinio konflikto grėsmė padidintų įtampą konvenciniu lygmeniu.
Kaip primena K. Andrijauskas, Seulo aglomeracija yra mažiau nei 50 km nutolusi nuo dvi Korėjas skiriančios demilitarizuotos zonos, tad Šiaurės Korėja ją gali lengvai pasiekti, pasinaudodama vien turima konvencine ginkluote.
„Nepamirškime, kad ši valstybė dar turi cheminį ir biologinį masinio naikinimo ginklą – šių priemonių panaudojimas sukeltų masines pasekmes šalies kaimynėms, visų pirma Pietų Korėjai”, – teigė jis.
„Amerika pirmiau“ veiksnys
Galimas ir kitas, itin pažodinis pastaruoju metu į JAV politiką sugrįžtančio principo „Amerika pirmiau“ (angl. „America first“) tipo derybinis rezultatas – būtent tiesioginės grėsmės JAV panaikinimas.
Scanpix nuotr.
„Šiaurės Korėjai atsisakius tarpžemyninių balistinių raketų programos, bet pasilikus savo branduolinį ginklą ir ne tokio tolimo nuotolio raketas nešėjas, kurios negalėtų pasiekti Amerikos žemyno, amerikiečiams tai taip labai ir neberūpėtų, – įspėjo K. Andrijauskas. – Pasitvirtintų ir tai, kad D. Trumpo požiūris į savo sąjungininkus yra kitoks nei jo pirmtakų.“
Visgi Azijos studijų ekspertas įsitikinęs, kad tokio pobūdžio susitarimai nebūtų viešinami. „Tai pernelyg šokiruotų pietų korėjiečius ir japonus“, – sakė jis.
Kainą mokėtų Pietų Korėja
Paradoksalu, tačiau pati Pietų Korėja buvo įrankis, leidęs pradėti derybas, kuriose gali padidėti jos pažeidžiamumas.
Kai Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas susikibę rankomis kirto abiejų šalių sienas, tarptautinės bendruomenės akyse papildomų taškų uždirbo būtent diktatorius.
Tačiau Seului vis dar gyvybiškai svarbu tęsti derybas dėl savo saugumo. Bet kokio JAV ir Šiaurės Korėjos konflikto atveju Pietų Korėja atsidurtų pavojuje.
„Pietų korėjiečiai pernai bijojo, kad D. Trumpas gali smogti ir įsivelti į avantiūrą, kad apsaugotų savo šalies saugumą, tačiau sąjungininkų sąskaita. Bet kokios atsakomosios Šiaurės Korėjos priemonės juk visų pirma taikytų į Pietų Korėją“, – atkreipė dėmesį K. Andrijauskas.
„Turime situaciją, kai susiduria dvi galios, o kainą moka Pietų Korėja“, – sakė jis.
