JAV traukiasi iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, ketvirtadienį Baltųjų rūmų Rožių sode paskelbė prezidentas Donaldas Trumpas. Jo nacionalizmą primenanti politika pamažu ima daryti reikšmingą įtaką stipriausios pasaulio ekonomikos įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje.

„Nacionalizmo“ sąvoka vis dažniau pasirodo užsienio naujienų apžvalgose vertinant D. Trumpo veiksmus. Esą praėjusios daugiau kaip 130 dienų Baltuosiuose rūmuose seniai nebeprimena respublikoniškojo valdymo, nepanašu ir į radikaliosios dešinės idėjas bei peržengia visas „raudonąsias linijas“. Kampanijos „Pirmiausia Amerika“ šūkis įgauna pagreitį. Užsibrėžęs riboti į šalį įvažiuojančių migrantų skaičių, pastatyti sieną bei grąžinti Ameriką amerikiečiams, ketvirtadienio vakare D. Trumpas pareiškė, kad buvo išrinktas atstovauti „Pitsburgo, ne Paryžiaus“ gyventojams.

Kaina, kurią sumokės Jungtinės Valstijos, yra per didelė „mažam, labai mažam“ pokyčiui pasiekti.

Todėl yra būtina pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kuris nugula ant Amerikos visuomenės pečių neproporcingai dideliais įsipareigojimais, kenkia JAV ekonomikos vystymuisi. Esą iki 2040 metų Paryžiaus klimato susitarimas JAV kainuos 3 milijardus dolerių ir 6,5 milijonus darbo vietų. Jo teigimu, kaina, kurią sumokės Jungtinės Valstijos, yra per didelė „mažam, labai mažam“ pokyčiui pasiekti. Jis teigė, kad 2015 metais po ilgų derybų pasiektas sutarimas yra tik dar vienas buvusios Baltųjų rūmų administracijos veikimas prieš amerikiečių interesus ir turi būti sustabdytas: „Aš negaliu ramia sąžine palaikyti sandorio, baudžiančio Jungtines Valstijas – pasaulio aplinkos apsaugos lyderės – ir primetančio nereikšmingus įsipareigojimus labiausiai pasaulį teršiančioms šalims“.

Pavadino „klaida“

Toks sprendimas sulaukė aršios užsienio valstybių vadovų kritikos. Jų teigimu, pasiektas susitarimas yra gyvybiškai svarbus planetos ateičiai, todėl pasaulio lyderiai yra pasiryžę toliau vystyti klimato taršą mažinančias priemones nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Antroji pagal taršą valstybė Kinija, kuri kartu su JAV yra atsakingos už daugiau 40 proc. pasaulio teršimo, patikino neatsimetanti nuo atsakomybės ir branginanti sunkiai pasiektą susitarimą. Pasinaudojęs proga Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tokį JAV prezidento sprendimą pavadino „klaida“ ir pakvietė Amerikos žmones bei verslą persikelti į Prancūziją. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pagyrė privačias iniciatyvas kovoti su žala aplinkai – esą niekam negalima nusikratyti atsakomybės dėl geresnės ateities. Į diskusiją įsijungė ir verslo bei pramonės korporacijos, teigdamos, kad D. Trumpo sprendimas kelia grėsmę Jungtinių Valstijų lyderystei ir kenkia jos įvaizdžiui. Elektromobilių gamintojos „Tesla“ steigėjas Elonas Muskas ir „Walt Disney“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Robertas Igeris netgi pranešė apie sprendimą trauktis iš prezidento patarėjų tarybos.

Kalifornija, Niujorkas ir Vašingtonas – demokratų valdomos ir daugiau kaip penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto sukuriančios valstijos – deklaravo sieksiančios Paryžiaus susitarimo tikslų.

Tam pritarė ir dalis Amerikos valstijų gubernatorių bei miestų merų. Kalifornija, Niujorkas ir Vašingtonas – demokratų valdomos ir daugiau kaip penktadalį šalies bendrojo vidaus produkto sukuriančios valstijos – deklaravo sieksiančios Paryžiaus susitarimo tikslų. Kiti akcentavo, jog klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių pakrantėse įsikūrusioms gyvenvietėms, o grunto nusėdimas ir krantų erozija gali turėti neatitaisytinų pasekmių tokiems miestams kaip Naujasis Orleanas.

Vienose gretose

Taigi, Jungtinės Valstijos stoja kartu į vieną eilę su Sirija ir Nikaragva – vienintelėmis pasaulio valstybėmis, atsisakiusiomis pripažinti poreikį užtikrinti aplinkos apsaugą tarptautiniu susitarimu. Taip pat būdamos vienos didžiausių aplinkos teršėjų, JAV kratosi atsakomybės bendromis pastangomis stabilizuoti planetos ateitį. Įdomu ir tai, jog D. Trumpas tarsi atsitraukia iš konkurencinės kovos tarptautiniu mastu dėl įsitvirtinimo „žaliosios“ bei alternatyviosios energijos technologijų rinkoje. Siekis išsaugoti anglies pramonę gali padaryti „meškos paslaugą“ ne tik jo rinkėjams, nesugebėsiantiems prisitaikyti prie rinkos transformacijos. Taip pat ir visai šaliai, atsisakiusiai siekti pažangos.

Siekis išsaugoti anglies pramonę gali padaryti „meškos paslaugą“ ne tik jo rinkėjams, nesugebėsiantiems prisitaikyti prie rinkos transformacijos.

Vilties išlaikyti laisvos rinkos ir atviros, pasaulinės lyderės įvaizdį Amerika tikrai dar turi. D. Trumpas nepasitraukė iš Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA), nepanaikino ir pirmtako Baracko Obamos priimto įstatymo LGBT bendruomenės apsaugai užtikrinti, nebeneigia NATO svarbos saugumui užtikrinti. Tačiau D. Trumpo užsienio politikos diktatas, persipynęs su teoriniais ir praktiniais sprendimais, labiausiai kenkia ne valstybėms, kurių gyventojams patekti į valstijas prezidentas siekia uždrausti. Taip pat ir ne Meksikai, kurios pasienyje su Amerika jis siekia statyti sieną ir tokiu būdu apsaugoti šalį nuo nelegalių migrantų. Žinoma, ir ne įmonėms, kurių fabrikus jis siekia iškeldinti iš JAV arba priversti jose pasilikti. Tokie sprendimai didžiausią grėsmę kenkia pačioms Jungtinėms Valstijoms ir mažina kitų valstybių, verslo ir rinkų, gyventojų bei bendruomenių pasitikėjimą šalimi. Kiekvienas socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodęs prezidento komentaras, iš pradžių sukeldavęs labai didelį susidomėjimą, ima erzinti ne tik žiniasklaidą, bet ir pačius amerikiečius.