Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


ARTIMŲJŲ RYTŲ TAIKOS PLANAS
D. Trumpo planas Izraeliui ir Palestinai: svarbiausi aspektai
BNS ir IQ
Scanpix
Protestuotojas prieš D. trumpo sprendimą Jeruzalę pripažinti Izraelio sostine.

Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pristatė nekantriai lauktą planą Artimiesiems Rytams ir žadėjo šiam regionui „naują aušrą“, bet įtūžę palestiniečiai tvirtino, kad šis projektas yra šališkas ir vertas tik „istorijos šiukšliadėžės“.

Baltųjų rūmų Rytiniame kambaryje, stovėdamas greta Izraelio premjero Benjamino Netanyahu, D. Trumpas pareiškė, kad jo planas gali pavykti, nors dešimtmečius JAV dėtos ankstesnės pastangos sutaikyti Artimųjų Rytų konflikto šalis buvo nesėkmingos.

„Kartu mes galime atnešti... naują aušrą Artimiesiems Rytams“, – D. Trumpas sakė entuziastingiems klausytojams, tarp kurių buvo daug izraeliečių ir Amerikos žydų, bet, regis, nebuvo nė palestiniečių atstovo.

Plane numatyta, kad Izraelis ketveriems metams sustabdys žydų nausėdijų statybas okupuotose teritorijose. Tai padidintų Palestinos kontroliuojamos teritorijos dydį. 

Prieš tai buvę JAV lyderiai kartu su ES ragino Izraelį visai sustabdyti gyvenviečių kūrimą. 

Ateities valstybių ribos

D. Trumpas žadėjo, kad būsimos Palestinos valstybės teritorijos teritorija būtų „vientisa“. Šiuo metu Izraelis kontroliuoja didelę teritoriją, skiriančią du pagrindinius gyvenamuosius centrus Gazos Ruože ir Vakarų Krante.

Tačiau prie plano pridėtame žemėlapyje matyti, kad Vakarų Krante lieka daugybė žydų gyvenviečių, sujungtų su Izraeliu, ir pažymėtas tik ilgas transporto tunelis, turintis sujungti Vakarų Kranto teritoriją su pajūrio anklavu.

Jeruzalės statusas

Kalbėdamas apie itin opų Jeruzalės statuso klausimą, D. Trumpas tvirtino, kad Izraelis turėtų išlaikyti šio miesto, savo „nedalomos sostinės“, kontrolę. Tačiau tuo pačiu palestiniečiams būtų leista paskelbti savo sostinę okupuotos Rytų Jeruzalės teritorijoje, pridūrė JAV prezidentas.

Izraelio premjeras vėliau patvirtino, kad galvoje D. Trumpas turėjo Abu Dis, Jeruzalės pakraštyje įsikūrusį ir už sienos esantį miestą. 

Finansinė parama

JAV prezidentas kalbėjo apie planuojamas 50 mlrd. dolerių investicijas, turinčias ištraukti palestiniečius iš dabartinio skurdo, bet taip pat pabrėžė, kad Izraelio saugumui niekada neturi iškilti pavojus.

D. Trumpas kritikavo ankstesnes JAV diplomatines pastangas kaip visiškai nekonkrečias ir atkreipė dėmesį, jog jo siūlomas planas yra 80 puslapių apimties ir kad jame yra siūlomų būsimų valstybių ribų žemėlapis.

Kritika

Pastebima, kad tokio pobūdžio planas akivaizdžiai suteikia Izraeliui teisę iškart aneksuoti savo nausėdijas palestiniečių žemėse.

Palestiniečiai savo ruožtu visą šį planą piktai atmetė. „Ši sąmokslo sutartis nepraeis. Mūsų žmonės ją išmes į istorijos šiukšliadėžę“, - pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas. 

Vakarų Krante per protestuotojų susirėmimus su Izraelio kariuomene buvo sužeista 13 žmonių, nurodė Raudonasis Pusmėnulis.

Nebuvo patenkinti ir griežtosios linijos šalininkai Izraelyje. Susisiekimo ministras Bezalelis Smotrichas  iš kraštutinio dešiniojo bloko „Yemina“ sakė, kad jo partija „jokiomis sąlygomis nesutiks tiesiogiai arba netiesiogiai pripažinti Palestinos valstybės“.

Vieną griežčiausių smerkiančių nuomonių išsakė Turkija – anot jos, naujasis planas „gimė negyvas“. Iranas taip pat pareiškė, kad amerikiečių sumanymas „pasmerktas žlugti“.

Kita vertus, Egiptas, svarbi arabų pasaulio valstybė, paragino „rūpestingai ir nuodugniai išnagrinėti JAV viziją“.

Komentuodamas naująjį planą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas pareiškė, kad JT remia dviejų valstybių sprendinį, tačiau Izraelio ir Palestinos ribos turėtų išlikti, kokios jos buvo iki 1967 metų.

Rimtas pasiūlymas

Vis dėlto tarptautinė reakcija buvo geriausiu atveju atsargiai teigiama.

Saudo Arabija sakė „vertinanti“ D. Trumpo pastangas ir paragino surengti Izraelio ir palestiniečių tiesiogines derybas. Rusija, taip pat stiprinanti savo vaidmenį Vidurio Rytuose, išsakė skeptiškų nuomonių.

„Nežinome, ar amerikiečių pasiūlymas yra priimtinas abiem pusėms, ar ne“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas „nagrinės ir vertins“ JAV pasiūlymu. Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad būtų veiktų „tik derybomis pasiektas dviejų valstybių sprendinys, priimtinas abiem pusėms“.

Jungtinė Karalystė, penktadienį paliekanti ES ir nuo seno palaikanti ypač glaudžius ryšius su Vašingtonu, apie D. Trumpo planą pasisakė bene šilčiausiai.

Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad tai yra „rimtas pasiūlymas, atspindintis daug [jį rengiant įdėto] laiko ir pastangų“.


2020 01 29 09:57
Spausdinti