Meniu
Prenumerata

sekmadienis, lapkričio 27 d.


DANIJA
Danijos kairieji per rinkimus užsitikrinę minimalią persvarą išsilaikė valdžioje
BNS
Scanpix
Mette Frederiksen.

Danijos kairiojo sparno blokas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Mette Frederiksen, per rinkimus užsitikrinęs vienos vietos persvarą parlamente, trečiadienį kreipėsi į centristus dėl bendradarbiavimo.

Antradienį vakare skaičiuojant balsus atrodė, kad M. Frederiksen penkių partijų „raudonasis“ blokas praras savo daugumą parlamente, tačiau įskaičiavus paskutinius balsus paaiškėjo, kad kairieji šiaip ne taip užsitikrino 87 reikiamas vietas Danijos pagrindinėje teritorijos dalyje.

Drauge su trimis autonominių užjūrio teritorijų Farerų salų ir Grenlandijos vietomis blokas turi 90 iš 179 vietų parlamente.

Apklausos rodė, kad socialdemokratai per rinkimus pasirodys itin silpnai, tačiau iš tikrųjų jie gavo dviem vietomis daugiau nei 2019 metais, surinkę 27,5 proc. balsų.

„Socialdemokratijai rinkimai buvo geriausi per daugiau kaip 20 metų“, – paskelbė M. Frederiksen, anksti trečiadienį sakydama kalbą šalininkams.

„Mes esame partija visai Danijai“, – pridūrė ji.

Dešiniojo sparno „mėlynasis“ blokas – neformalus liberalų ir konservatorių aljansas, remiamas trijų populistinių partijų – laimėjo 72 vietas pagrindinėje Danijos teritorijos dalyje ir vieną Farerų salose.

Plati koalicija

Minimalia persvara pasiekta kairiųjų pergalė sudaužė naujai įkurtos centro Nuosaikiųjų partijos viltis vaidinti lemiamą jėgų pasiskirstymui vaidmenį. Tai buvo prognozuojama, kol M. Frederiksen užsitikrino daugumą.

Nuosaikiųjų partiją anksčiau šiais metais įkūręs dukart ministro pirmininko poste dirbęs Larsas Lokke Rasmussenas atrodė vėl sugrįšiantis į Danijos politikos epicentrą. Rinkimų kampanijos metu ir kairieji, ir dešinieji varžėsi dėl jo palankumo.

Prieš du mėnesius apklausos rodė Nuosaikiųjų partiją turint vos 2 proc. rinkėjų paramą, bet per rinkimus ši politinė jėga gavo daugiau kaip 9 proc. balsų ir L. Lokke Rasmussenas tvirtino norintis būti „tiltu“ tarp kairiųjų ir dešiniųjų.

„Kalbama ne apie raudonuosius ar mėlynuosius, o apie sveiką protą“, – antradienį vakare sakė jis džiūgaujantiems šalininkams.

Kampanijos metu M. Frederiksen užsiminė apie kairiųjų ir dešiniųjų koalicinę vyriausybę, kuriai vadovauti ji pati, ir sakė norinti aptarti sveikatos apsaugos reformą – pagrindinį L. Lokke Rasmusseno rinkimų klausimą.

Kairiesiems užsitikrinus daugumą, M. Frederiksen trečiadienį pakartojo, kad viliasi suformuoti plačią koaliciją.

„Kai socialdemokratai ką nors pasako, jie to laikosi“, – sakė 44 metų premjerė.

Pasak jos, dabartinė vyriausybė trečiadienį oficialiai atsistatydins, kad galėtų prasidėti naujos administracijos formavimo procesas.

2019 metais atėjusi į valdžią M. Frederiksen įkūnija naujovišką Danijos socialdemokratiją, apimančią griežtą migracijos politiką, turinčią padėti apsaugoti gerovės valstybę.

„Audinių krizė“

Nors COVID-19 pandemijos valdymas iš esmės buvo palankiai įvertintas, rinkimus išprovokavo „audinių krizė“, kilusi dėl vyriausybės 2020 metų lapkritį priimto sprendimo skubiai išnaikinti visas Danijos ūkiuose augintas audines – maždaug 15 mln. žvėrelių – baiminantis dėl mutavusios naujo koronaviruso atmainos.

Paaiškėjo, kad tai buvo neteisėta, ir viena partija, rėmusi M. Frederiksen mažumos vyriausybę, pagrasino ją nuversti, jei ji nesurengs rinkimų danų pasitikėjimui atgauti.

Per rinkimų kampaniją dominavo klimato, infliacijos ir sveikatos apsaugos klausimai.

Nuo 10-ojo dešimtmečio pabaigos, kai į parlamentą pateko prieš imigraciją nusistačiusių kraštutinių dešiniųjų, Danija laikosi vis griežtesnės migracijos politikos.

Politiką „nulis pabėgėlių“ remianti dabartinė vyriausybė derasi su Ruanda dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo centro įsteigimo. Šiame centre jie glaustųsi, kol nagrinėjami jų prašymai.

Dauguma partijų remia tokią griežtą politiką, todėl šiuo klausimu retai diskutuojama.

Po antradienio rinkimų į politiką sugrįžta buvusi migracijos ministrė Inger Stojberg, praėjusių metų pabaigoje pašalinta iš parlamento po apkaltinamojo nuosprendžio dėl neteisėto kelių prieglobsčio prašytojų porų išskyrimo jai dirbant L. Lokke Rasmusseno vyriausybėje.

Teismas pripažino, kad I. Stojberg pažeidė Ministrų atsakomybės įstatymą ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kai nurodė išskirti prieglobsčio prašytojų poras, kur moterys buvo jaunesnės nei 18 metų. Pasak I. Stojberg, šia priemone siekta kovoti su prievartinėmis santuokomis.

Atlikusi paskirtą dviejų mėnesių namų arešto bausmę, I. Stojberg įkūrė Danijos demokratų partiją ir ji antradienį sugebėjo užsitikrinti daugiau kaip 8 proc. rinkėjų balsus. Per rinkimų kampaniją partija pasisakė už mažesnę centralizaciją, mažesnę įtaką iš Europos ir mažesnę imigraciją.

2022 11 02 10:06
Spausdinti