Marius Morkevičius/ELTAJAV prezidentas Joe Bidenas naująja NATO vadove norėjo matyti Danijos premjerę Mette Frederiksen. Tačiau per viešnagę Vašingtone birželio pradžioje jai nepavyko gauti pritarimo savo kandidatūrai.
„Ministrė pirmininkė M. Frederiksen per pokalbį su Kongreso nariais pati eliminavo save iš žaidimo“, – rašo Vokietijos laikraštis „Welt“, remdamasis NATO šaltiniais. Socialdemokratė esą pasakė daug teisingų dalykų apie Ukrainą, tačiau kartu gana aukštai į savo darbų Aljanse programą įtraukė ir LBQTQ bei klimato apsaugos klausimus. Tai ypač nepatiko konservatyviems kongresmenams – jie atmetė M. Frederiksen kandidatūrą į NATO vadovus, rašo laikraštis. Iš tikrųjų planas esą buvo šių metų pabaigoje paskelbti, kad danė gaus šį postą.
Be to, anot pranešimo, Vokietija ir Prancūzija praėjusiomis savaitėms spaudė, kad dėl NATO vadovo nebūtų sprendžiama prieš 2024 m. birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. Tai reiškia, kad sprendimą norima glaudžiai derinti su aukščiausių ES postų paskirstymu.
Tai, anot „Welt“, yra ir priežastis to, kad Jenso Stoltenbergo kadencija pratęsta ne iki 2024 m. liepos 31 d, o iki 2024 m. spalio 31-osios.
Pasak laikraščio šaltinių, realiausiu kandidatu tapti NATO generaliniu sekretoriumi šiuo metu laikomas Portugalijos premjeras socialdemokratas Antonio Luisas Santosas da Costa. Tačiau spręsti esą „dar smarkiai per anksti“. JAV vyriausybė, be to, ir toliau siekia, kad aukščiausią NATO postą užimtų moteris.
