ScanpixDauguma vokiečių mano, jog Vokietijos ginklų tiekimas Ukrainai reiškia, kad jų šalis dalyvauja kare. Nuomonių tyrimų instituto „YouGov“ dpa užsakymu atliktoje apklausoje su tokiu vertinimu sutinka 51 proc., o nesutinka tik 37 proc. apklaustųjų.
Pasak tarptautinės teisės ekspertų, ginklų tiekimas dar nepadaro tiekėjos kariaujančia šalimi, kad ir kokie ginklai būtų tiekiami. Vis dėlto Rusija laiko Ukrainos Vakarų sąjungininkes kare dalyvaujančiomis šalimis.
Nuo prieš metus pradėtos plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietijos vyriausybė patvirtino ginklų ir kitos ginkluotės pristatymą Ukrainai už maždaug 2,6 mlrd. eurų. Remiantis naujausia Kylio pasaulio ekonomikos instituto statistika, dėl to Vokietija absoliučiais skaičiais užima ketvirtą vietą tarp Ukrainos sąjungininkių po JAV, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos. Tačiau jei kalbama apie tai, kokią dalį ekonomikoje sudaro karinė pagalba, net mažesnės šalys, ypač Rytų Europos, lenkia Vokietiją.
Karui vykstant jau metus, vokiečiai gana skeptiškai vertina ginklų tiekimą: 40 proc. apklaustųjų mano, kad Vokietija suteikia Ukrainai per daug ginklų. Tik 22 proc. mano, kad karinė parama per maža, o 23 proc. ją laiko kaip tik tokia, kokios reikia.
Daugelis vokiečių nepritaria kovos tankų „Leopard 2“ pristatymui: 44 proc. mano, kad to nereikia daryti, ir tik 41 proc. tai laiko teisinga. Pirmuosius tankus Vokietijos vyriausybė nori pasiųsti į karo zoną iki kovo pabaigos.
Nepritarimas dar aiškesnis kalbant apie naikintuvus – jų pristatymui prieštarauja 56 proc. apklaustųjų ir tik 27 proc. pritaria.
Kelios Vakarų valstybės leido suprasti, kad naikintuvų pristatymas svarstytinas, tačiau Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kol kas su tuo nesutinka. „Ši diskusija neturi prasmės“, – vos ketvirtadienį Vokietijos visuomeniniam transliuotojui ZDF vėl sakė jis. Pasak O Scholzo, dabar reikia garantuoti, kad Ukraina galėtų apsiginti nuo Rusijos puolimo. „Ginklai, kuriuos tiekiame, įneša būtiną indėlį“, – sakė O. Scholzas.
„YouGov Deutschland GmbH“ internetinė apklausa buvo atlikta vasario 21–23 d., joje dalyvavo 2 072 respondentai. Rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Vokietijos gyventojų požiūrį.
