Brėžti skirtį tarp veiksmų, kurių imasi prezidento Vladimiro Putino režimas ir organizuoto nusikalstamumo grupuotės, labai sunku, įsitikinęs Ispanijos prokuroras José Grinda Gonzalezas. Tad Rusiją, jo teigimu, verta laikyti „mafijos valstybe“. J. Grinda Gonzalesas spalio 3 d. dalyvaus Vilniaus politikos analizės instituto rengiamoje konferencijoje „Vilniaus konsultacijos“
2006 m. lapkričio 23 d. Didžiosios Britanijos ligoninėje nuo apsinuodijimo radioaktyviuoju poloniu mirė buvęs Rusijos saugumo tarnybų pareigūnas Aleksandras Litvinenko. Pasaulį sukrėtęs nusikaltimas, itin pakenkęs dvišaliams Maskvos ir Londono santykiams, viešai svarstyti baigtas tik 2016 m. Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad yra itin „didelė tikimybė“, jog A. Litvinenko nuodytojai Andrėjus Lugovojus ir Dmitrijus Kovtunas veikė pagal Rusijos valstybės saugumo tarnybos nurodymą, taip pat patvirtintą paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino. Tą patį priešmirtiniame laiške nurodė ir pats A. Litvinenko.
Į klausimą, kodėl praėjus šešeriems metams po to, kai buvęs Rusijos saugumo pajėgų pareigūnas pabėgo į Didžiąją Britaniją, atsakymą tais pačiais metais pateikė Ispanijos prokuroras J. Grinda Gonzalezas. Jo teigimu, likus savaitei iki lemiamos arbatos puodelio viename iš Londono restoranų, kuriame buvo mirtina radioaktyviojo polonio dozė, A. Litvinenko turėjo atvykti į Ispaniją ir duoti parodymus apie V. Putino ir jo režimo ryšius su Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis. Viešo svarstymo Didžiojoje Britanijoje metu buvo patvirtinta: kelionę į Ispaniją A. Litvinenko atšaukė gulėdamas ligoninės palatoje.
Naujienų portalas „The New York Times“ šią istoriją stato į vieną gretą su tuo, kas 2018 m. kovą Didžiosios Britanijos Solsberio mieste nutiko buvusiam Rusijos šnipui Sergejui Skripaliui. Buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas 66-erių S. Skripalis ir jo dukra Julija buvo nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Šaltojo karo metais sukurta Sovietų Sąjungoje.
Likus savaitei iki lemiamos arbatos puodelio viename iš Londono restoranų, kuriame buvo mirtina radioaktyviojo polonio dozė, A. Litvinenko turėjo atvykti į Ispaniją ir duoti parodymus apie V. Putino ir jo režimo ryšius su Rusijos nusikalstamomis grupuotėmis.
„The New York Times“ pažymi, kad S. Skripalis dar devintajame dešimtmetyje dirbo Ispanijoje kaip Rusijos ambasados karo atašė, vėliau 2004 m. buvo užverbuotas britų ir Rusijoje suimtas. Per apsikeitimo šnipais operaciją 2010 m. S. Skripalis buvo išduotas Didžiajai Britanijai. Po to jis dar kelis kartus buvo atvykęs į Ispaniją, ir, anot šios šalies teisėsaugos pareigūnų, galėjo būti naudingas liudytojas prieš Rusijos režimo ryšius su nusikalstamomis organizacijomis.
Dešinioji režimo ranka
Barzdotas darboholikas, turintis gana sausą humoro jausmą – taip amerikiečių žurnalistas Sebastianas Rotella straipsnyje „Viduržemio jūros gangsteriai“ apibūdina antikorupcijos srityje dirbantį Ispanijos prokurorą J. Grinda Gonzalezą.
Aktyviai į kovą su organizuoto nusikalstamumo grupuotėmis iš Rusijos prokuroras įsitraukė 2006 m., kai ėmėsi vadovauti tyrimui dėl Rusijos gangsterių pinigų plovimo Ispanijoje. Ne vienerius metus trukusio tyrimo metu kartu su kolegomis prokurorui pavyko atskleisti Rusijos ir jos žvalgybos institucijų ryšius su nusikalstamomis grupuotėmis ne tik Ispanijoje.
2010 m. portalo „Wikileaks“ nutekintuose JAV diplomatų susirašinėjimuose atskleidžiama, kad Kremliaus šnipų agentūros turi itin tvirtus ryšius su nusikalstamu Rusijos pasauliu. Jo atstovai šalyje yra palaikomi ir skatinami tarsi režimą papildanti struktūra. Susirašinėjimuose cituojamas J. Grinda Gonzalezas teigia, kad Maskvos strategija yra išnaudoti organizuotas nusikaltėlių grupuotes darbui, kurio negali atlikti Rusijos valdžia. Tokių operacijų pavyzdžiai yra kurdų aprūpinimas ginklais, siekiant destabilizuoti padėtį Turkijoje, ir prekyba ginklais 2009 m. Arkties vandenyne paslaptingai užgrobtame laive.
Dešimtmetį Rusijos režimo ir gangsterių ryšius tyręs J. Grinda Gonzalezas 2010 m. sausį JAV pareigūnams pateikęs išsamią ataskaitą, pabrėžė: Rusija, Baltarusija ir Čečėnija yra „mafijos valstybės“ bei spėjo, kad tokia gali tapti ir Ukraina (greitai po to Viktoras Janukovyčius buvo išrinktas šalies prezidentu).
„Visos šiose valstybėse neįmanoma atskirti, kuriuos veiksmus padaro valdžia, kuriuos – organizuoto nusikalstamumo grupuotės“, – tuo metu sakė Ispanijos prokuroras. Jis taip pat pabrėžė, kad egzistuoja „neatsakytas klausimas“, kokiu mastu tuometinis Rusijos ministras pirmininkas ir dabartinis šalies prezidentas V. Putinas į tai yra įsitraukęs asmeniškai ir kokiu lygiu jis kontroliuoja Rusijos mafijos elgesį.
Nepastebimas kišimasis
Tokias Rusijos mafijos figūras kaip Genadijus Petrovas (jo pavardė veda link tokių Rusijos politinių veikėjų kaip buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis bendrovės „Gazprom“ vadovas Viktoras Zubkovas, buvęs saugumo ministras Anatolijus Serdiukovas, ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas, ilgametis susisiekimo ministras Leonidas Reimanas ir kiti), Aleksandras Malyševas, Zacharijus Kalašovas išaiškinęs J. Grinda Gonzalezas šiuo metu visur yra lydimas asmeninės apsaugos. Tačiau išgąsdinti jo nepavyko.
Šių metų balandį kartu su kolega Juanu Jose Rosa Alvarezu parengtame skunde teismui, prokurorai atkreipia dėmesį į visai neseniai kilusius pinigų plovimo skandalus Baltijos ir Skandinavijos šalyse. Teisėsaugininkų tyrimas atskleidė, kad maždaug 35 mln. eurų buvo išplauti per bankų „Danske Bank“ ir „Swedbank“ sąskaitas Moldovoje, Ukrainoje, Lietuvoje, vėliau per Estiją, kol galiausiai pasiekė Ispaniją.
Maždaug 10 mln. iš minėtų 35 mln. eurų buvo pervesti iš „Danske Bank“ filialo Estijoje į 65 gavėjų, daugiausiai iš Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, sąskaitas. Už juos buvo įsigytas nekilnojamas turtas Ispanijoje, taip pat automobiliai, statybų įranga ir kita. Nenuostabu – už tokius pinigus neretai tarptautinėmis tampančios organizuotos, nusikalstamos organizacijos siekia „išbalinti“ reputaciją.
Maždaug 35 mln. eurų buvo išplauti per bankų „Danske Bank“ ir „Swedbank“ sąskaitas Moldovoje, Ukrainoje, Lietuvoje, vėliau per Estiją, kol galiausiai pasiekė Ispaniją.
Vietoje to, kad papirktų policijos pareigūnus, Rusijos mafijos lyderiai save pateikia kaip verslo partnerius, kaip tuos, kurie gali padėti išplauti pinigus ar investicijas aukštas pareigas politikoje užimantiems valdininkams. Toks ryšis, anot S. Rotellos, leido mafijos bosams išplėsti savo įtaką ir legaliai įsitvirtinti tiek versle, tiek politikoje.
Tiesa ir tai, kad tam tikrais atvejais Rusijos režimas mafijos grupuotes išnaudoja valstybės galiai didinti ar palaikyti: jis ne tik naikina politinius oponentus, įvykdo žmogžudystes ar sukilėliams perduoda ginklus, bet ir rūpinasi kišimusi į politiką. Ispanijos prokurorai pabrėžia: Katalonijos nepriklausomybės kampanijos sklaida neapsiėjo be Rusijos mafijos įtakos.
