Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


PAJĖGOS
Didžioji Britanija pristatys didžiausią per tris dešimtmečius karinių investicijų programą
BNS
Pexels
Kariai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pristatys programą, laikomą didžiausia investicija į šalies ginkluotąsias pajėgas nuo Šaltojo karo pabaigos.

Sakydamas kalbą parlamente B. Johnsonas paskelbs, kad per ateinančius ketverius metus išlaidos gynybos reikmėms bus padidintos 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų).

Šis žingsnis atitinka valdančiosios Konservatorių partijos pernai paskelbtą rinkimų programos nuostatą iki 2025 metų padidinti išlaidas gynybai, kad jos 0,5 proc. viršytų infliaciją.

Dauningo gatvės pranešime sakoma, kad papildomos lėšos „įtvirtins JK kaip daugiausiai gynybai išleidžiančios Europos ir antrosios NATO šalies padėtį“.

Žinia apie planus didinti išlaidas gynybai skelbiama Britanijos ekonomikai šiais metais patyrus istorinį nuosmukį dėl koronaviruso krizės, kai vyriausybė buvo priversta skirti beprecedentes pagalbos lėšų sumas gyventojams ir įmonėms paremti.

„Priėmiau šį sprendimą nepaisydamas pandemijos, nes Karalystės gynyba privalo būti pirmoje vietoje“, – sakoma iš anksto paskelbtame B. Johnsono kalbos tekste.

„Tarptautinė padėtis [dabar] yra pavojingiausia ir pasižyminti intensyviausiu varžymusi, palyginus su bet kuriuo laikotarpiu nuo Šaltojo karo, ir Britanija privalo likti ištikima savo istorijai bei palaikyti mūsų sąjungininkus“, – ketina pasakyti premjeras.

B. Johnsonas argumentuos, kad naujos išlaidos Britanijai suteiks „galimybę užbaigti atsitraukimo erą“ ir bus panaudotos „atnaujinti mūsų pajėgumus visose srityse“.

Grėsmės

Sprendimas didinti JK karines išlaidas, kurios per ketverius metus sudarys iš viso 24,1 mlrd. svarų (apie 26,9 mlrd. eurų), buvo priimtas šaliai itin reikšmingu metu.

Sausį oficialiai iš Europos Sąjungos pasitraukusi Britanija šių metų gale baigs 11 mėnesių trukusį pareinamąjį laikotarpį po „Brexito“ ir įžengs į naują tarptautinės prekybos bei diplomatinių santykių tarpsnį.

Tuo metu sausio pabaigoje Jungtinėse Valstijose valdžią perims išrinktasis prezidentas Joe Bidenas, ir transatlantinio bloko sąjungininkai tikisi stabilesnio laikotarpio NATO po ketverių chaotiškų Donaldo Trumpo vadovavimo metų.

Naujai paskirtas JAV laikinasis gynybos sekretorius Christopheris Milleris trečiadienį vakare gyrė Britanijos sprendimą.

„JK yra mūsų ištikimiausia ir pajėgiausia sąjungininkė, o šis išlaidų didinimas rodo jų įsipareigojimus NATO ir mūsų bendram saugumui, – sakoma jo pranešime. – Dėl šio didinimo JK kariuomenė toliau bus vienos geriausių kovinių pajėgų pasaulyje.“

Papildomas finansavimas visų pirma bus nukreiptas į „pažangiausias technologijas“, tokias kaip kibernetiniai ir kosmoso pajėgumai, taip pat bus stengiamasi šalinti „mūsų gynybos arsenalo trūkumus“, pažymėjo Dauningo gatvė.

B. Johnsonas taip pat paskelbs apie įkuriamą naują agentūrą, orientuotą į dirbtinio intelekto tyrimus ir pritaikymą, naujų Nacionalinių kibernetinių pajėgų ir naujos „Kosmoso vadovybės“, iki 2022 metų turinčios paleisti savo pirmąją raketą, įkūrimą.

Po ankstesnės 1,5 mlrd. svarų (1,6 mlrd. eurų) finansinės injekcijos dar beveik 6 mlrd. svarų (6,7 mlrd. eurų) bus skirta kariniams tyrimams ir technologijų plėtrai, įskaitant pažangesnes kovos oro erdvėje sistemas.

Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė, kad šie sprendimai suteikia „finansinio aiškumo, jog mums reikia modernizuoti, planuoti ateičiai ir prisitaikyti prie patiriamų grėsmių.

„Gynyba bus priešakinėje linijoje kuriant darbo vietas ir verslo galimybes, padėsiančias mums atsigauti po pandemijos“, – pridūrė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2020 11 19 08:35
Spausdinti