ScanpixTurkijos kurortiniame Beleko mieste Viduržemio jūros pakrantėje vyksta tikriausiai svarbiausias NATO susitikimas prieš birželį Hagoje (Nyderlandai) įvyksiantį Aljanso lyderių susirinkimą. Visų akys – vėl į Vašingtoną, o šis primyktinai nusiteikęs dėl dviejų klausimų.
Neformalus NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas prasidėjo trečiadienį nuo Turkijos surengto priėmimo ir vakarienės. Ketvirtadienį 32 sąjungininkų ministrai tęs diskusijas euroatlantinio saugumo klausimais ir dėl būsimo NATO viršūnių susitikimo Hagoje sprendimų.
Netylant įvairiems gandams apie naujosios Donaldo Trumpo administracijos apatiją NATO, visų žvilgsnis nukreiptas į susitikime dalyvaujantį JAV valstybės sekretorių Marco Rubio. Šio susitikimo išvakarėse JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris atskleidė, kokią darbotvarkę turi jo šalis.
Nesuklyskite, šis ministrų susitikimas bus kitoks.
„Tikimės, kad 32 sąjungininkai surengs aktyvią diskusiją, ir žinau, kad sekretorius M. Rubio nekantriai laukia, kada vėl galės pabendrauti su savo kolegomis, – nuotolinėje spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo ambasadorius ir griežtai pridūrė: – Tačiau nesuklyskite, šis ministrų susitikimas bus kitoks. Jūs visi girdėjote, kaip prezidentas ir viceprezidentas ragino NATO nares priimti naują 5 procentų BVP investicijų į gynybą planą. Ir mes tikimės šią savaitę gauti daugiau informacijos apie tai, kaip sąjungininkai ketina tai įgyvendinti.“
Paklaustas, ar 5 proc. nėra derybų taktika ir JAV galbūt sutiktų su 3,5 proc., M. Whitakeris pabrėžė: „Ne. Penki procentai yra mūsų skaičius. (...) Norime, kad mūsų sąjungininkai būtų stiprūs ir visiškai pajėgūs atremti XXI a. grėsmes ir užtikrinti taiką per jėgą, o šis 5 proc. investicijų planas sustiprins NATO gebėjimą atidėti ir apsisaugoti nuo bet kokios grėsmės – įprastinės, branduolinės ar net hibridinės.“
Tiesa, JAV ambasadorius iš dalies palaikė pasiūlymą, kad 5 proc. sudarytų platesnis išlaidų spektras.
„Į šį naująjį Hagos investicinį įsipareigojimą ar planą bus įtraukti visi NATO sąjungininkų atgrasymo ir gynybos pajėgumų tikslai, taip pat tokie dalykai kaip mobilumas, infrastruktūra, būtina infrastruktūra, kibernetinis saugumas. Tai neabejotinai daugiau nei tik raketos, tankai ir haubicos, tačiau kartu tai turi būti susiję su gynyba, – kalbėjo jis. – Bet tai nėra katilas, į kurį sumetama viskas, ką tik galima įsivaizduoti.“
Teigiama, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte siūlo kompromisinį susitarimą, pagal kurį iki 2032-ųjų tiesioginės karinės išlaidos pasiektų 3,5 proc., o su saugumu susijusios išlaidos – dar 1,5 proc. BVP.
Antras dalykas, į kurį JAV ambasadorius M. Whitakeris atkreipė dėmesį, – ginkluotės įsigijimo ribojimai: „Jungtinėse Amerikos Valstijose didiname gynybos produkciją ir raginame savo sąjungininkus ir partnerius daryti tą patį. Kartu siekdami stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje, gynybos pramonės pajėgumai taip pat turi apimti sąžiningą požiūrį į Amerikos gynybos technologijų įmones. ES gynybos iniciatyvose neįtraukus ES nepriklausančių šalių pramonės įmonių, būtų pakenkta NATO sąveikai, sulėtėtų Europos perginklavimas, padidėtų išlaidos ir būtų slopinamos inovacijos.“
ES gynybos iniciatyvose neįtraukus ES nepriklausančių šalių pramonės įmonių, būtų pakenkta NATO sąveikai, sulėtėtų Europos perginklavimas, padidėtų išlaidos ir būtų slopinamos inovacijos.
Ambasadorius turėjo omeny neseniai Europos Komisijos pasiūlytą 150 mlrd. eurų paskolų gynybai programą SAFE. Joje numatyta pirmenybę teikti Europos gamintojams, tiksliau, kad 65 proc. pagal programą įsigytų karinių produktų vertės turi būti pagaminta ES, Norvegijoje arba Ukrainoje. Tokie ribojimai nepatinka Vašingtonui, o ir patys sąjungininkai Europoje neturi vieningos nuomonės.
„Kai kurios šalys norėtų šiek tiek daugiau lankstumo, – antradienį po ES finansų ministrų susitikimo Briuselyje sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis. – Taip pat diskutuojama dėl terminų.“
Tai, ką M. Rubio išgirs iš kolegų ketvirtadienį, nulems ir NATO viršūnių susitikimo Hagoje, kuris vyks šių metų birželio 24–25 d., sėkmę ar nesėkmę. Į IQ klausimą, kokios temos numatomos jame, M. Whitakeris pakartojo, kad panašios, kaip ir šiame ministrų susitikime: „Aš esu susitelkęs į investicijų į gynybą planą, ir iš tikrųjų neturiu nieko kito. Manau, kad, be to, kalbėsime ir apie tokius dalykus kaip karas Ukrainoje, tačiau sunku pasakyti, koks bus jo statusas, nes jau šį ketvirtadienį vyks galimos taikos derybos. Ir gynybos pramonės bazė, nes visi įsipareigojame išleisti daugiau, akivaizdu, kad tai taip pat bus svarbi tema. (...) O NATO, kaip visi šio pokalbio dalyviai žino, laikosi 360 laipsnių požiūrio į mūsų Aljanso saugumą, todėl apie šias saugumo grėsmes turėsime kalbėti 360 laipsnių požiūriu. Tačiau man svarbiausias prioritetas Jungtinėse Valstijose yra Hagos investicijų planas kartu su karo Ukrainoje padėtimi, kartu su gynybos pramonės baze. Tai, mano nuomone, būtų trys svarbiausi dalykai, iš kurių svarbiausias yra investicijos.“
Kartu ambasadorius teigė, jog „planuojame, kad ten (į Hagą) atvyks prezidentas D. Trumpas, kuris pasinaudos proga pasikalbėti su 31 mūsų sąjungininku, taip pat su mūsų partneriais iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono apie šio įsipareigojimo išleisti trilijonus dolerių mūsų bendrai ir kolektyvinei gynybai svarbą.“
