ScanpixDarbu laukuose visuomenės dėmesį nuo COVID-19 protrūkio visame pasaulyje bandantis nukreipti Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ruošiasi šalies lyderio rinkimams.
Kol didelėje dalyje pasaulio valstybių gyvenimas stoja, Baltarusijoje, regis, teka įprasta vaga. Visoje šalyje veikia prekybos centrai, kino teatrai, gatvėmis rieda viešasis transportas, restoranai nesiliauja aptarnavę lankytojų, vaikai eina į mokyklas. Praėjusį penktadienį rungtynės tarp „Torpedo-BelAZ Zhodino“ ir „Belshina Bobruisk“ klubų buvo vienintelės pasaulyje sužaistos profesionalaus futbolo varžybos.
Kol kitų šalių lyderiai imasi griežtų priemonių žmonių judėjimui ir masiniams susibūrimams riboti, vildamiesi sustabdyti koronaviruso plitimą, nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka ranka numoja į sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijas ir pandemiją vadina ne kuo kitu, o „globalia psichoze“.
Savaitgalį į ledo ritulio aikštelę iščiuožęs „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“ vadinamas Baltarusijos lyderis sakė, kad „geriau mirti stovint, nei gyventi atsiklaupus“. Kiek anksčiau jis ramino visuomenę, kad sauna, alkoholis ir darbas laukuose traktoriais padės įveikti visas ligas. Baltarusijos dizaino studija „8 BALLS“ pristatė traktoriaus formos saldainius, supakuotus vaistų dėžutėse.
Onliner.byOficialiais duomenimis, Baltarusijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 9,5 mln. žmonių, šiuo metu yra 152 virusu COVI-19 užsikrėtę asmenys. 47 yra laikomi pasveikusiais, vienas žmogus mirė antradienį. Šalies sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad iš viso dėl koronaviruso infekcijos buvo patikrinta per 30 tūkst. asmenų.
Iš pažiūros, situaciją kontroliuoja
Kai kurie apžvalgininkai pažymi, kad Baltarusija, nepaisant lyderio retorikos, imasi priemonių virusui stabdyti. Jei mato poreikį, tėvai turi teisę nevesti vaikų į mokyklas, paskaitos universitetuose yra pavėlintos, siekiant paskirstyti žmonių srautus darbo dienos pradžioje ir pabaigoje.
Koronaviruso tyrimai esą yra atliekami tiems žmonėms, kurie turėjo kontaktą su užsikrėtusiais, taip pat tiems, kuriems pasireiškė simptomai, grįžus iš padidėjusios rizikos valstybių. Keturiolikos dienų savi izoliacija yra privaloma visiems iš užsienio grįžusiems asmenims su rašytiniu pasižadėjimu laikytis karantino. Nuolat yra dezinfekuojamas viešasis transportas.
Tarp šalies vyriausybės nustatytų rekomendacijų – susilaikyti nuo kelionių į užsienį, nelankyti vyresnių giminaičių, nuolat plautis rankas, vengti viešų renginių. Valstybinis bankas rekomendavo bankams siūlyti paskolų mokėjimo atostogas ir neriboti sandorių užsienio valiuta.
Vis dėlto, palyginus su kitų valstybių atsaku į viruso COVID-19 sukeltą pandemiją, Baltarusijos strategija atrodo gana santūriai. Vyriausybės teigimu, nėra prasmės priemonių griežtinti, nes koronavirusas šalyje kontroliuojamas, o tikslingai vykdoma užsikrėtusių asmenų kontrolė yra veiksmingesnė priemonė.
PixabayKita vertus, Baltarusija nėra vienintelė valstybė, atsisakiusi įvesti masinius ribojimus. Sutarimo dėl griežto karantino veiksmingumo esą taip pat nėra.
Tačiau režimo oponentai abejoja tokia Baltarusijos lyderio strategija. Jų teigimu, slepiamas ne tik užsikrėtusių ir potencialių aukų skaičius, bet ir kiek realiai valstybė skiria pinigų su virusu kovoti. Pastebima, kad apie pandemiją gerokai daugiau kalbama valstybei nepavaldžiose žiniasklaidos priemonėse nei valstybinėse.
Realybės ir viešos retorikos nesutapimą, naujienų portalo BuzzFeedNews.com žurnalisto Christopherio Millerio teigimu, įrodo ir šalies saugumo tarnybų veiksmai. Praėjusią savaitę A. Lukašenka įpareigojo pradėti tyrimą dėl kiekvieno, pranešusio apie koronaviruso aukas šalyje.
Sutapimas ar ne, tačiau kelios dienos po to, kai kovo 23 d. išspausdino straipsnį, kuriame abejojama koronaviruso statistika šalyje ir teigiama, kad jau laikas panikuoti, buvo suimtas interneto leidinio „Ježednevnik“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Satsukas. Jam pareikšti kaltinimai kyšio paėmimu.
Dirba tyliai
Toks A. Lukašenkos atsakas į koronaviruso plitimą šalyje ir už jos ribų gali būti racionaliai paaiškinamas. Baltarusijos internetinio portalo Tut.by žurnalistas Artyomas Shraibmanas tikina, kad prezidentas visų pirma siekia išvengti „ekonominės savižudybės“. „Smulkusis verslas būtų pirmas, kuris imtųsi skelbti bankrotą“, – mano žurnalistas. Baltarusijoje jis jau kuris laikas esą patiria didelių nuostolių ir susiduria su problemomis mokėti nuomą, mokėti paskolas. Tam nereikia nė visuotinio karantino.
Kita vertus, Baltarusijos ekonomika jau kuris laikas – itin pažeidžiama. „Dėl neišspręsto konflikto dėl naftos su Rusija, naftos tiekimas Baltarusijai yra apribotas nuo pat metų pradžios“, – teigė A. Shraibmanas. Tai stipriai paveikė šalies bendrojo vidaus produkto augimą ir sumažino baltarusiško rublio vertę.
Praėjusiais metais Baltarusijos BVP, oficialiais duomenimis, augo 1,2 proc. – beveik trimis procentais mažiau, nei prognozuota anksčiau. Padėtis, tikėtina, dar labiau pablogės dėl pasaulinio ekonomikos sulėtėjimo ir sumažėjusios paklausos Baltarusijos kaimyninių šalių rinkose.
Baltarusija jau pradėjo derybas su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl skubios finansinės pagalbos iššūkiams, susijusiems su blogėjančia ekonomine padėtimi pasaulyje ir koronaviruso pandemija, įveikti. Baltarusijos finansų ministras Maksimas Jermalovičius neseniai pareiškė, jog Minskas neatmeta galimybės gauti skubią finansinę paramą iš TVF, pradėjo derybas dėl Pasaulio banko ir Europos investicijų banko pagalbos COVID-19 plitimo padariniams švelninti.
Minskui svarbu išlaikyti bent šiokį tokį ekonominį stabilumą, kuriam pavojų kelia ne tik pandemija, bet ir tebesitęsiantys nesutarimai su Rusija.
Rugpjūčio 30 d. – per A. Lukašenkos 66-ąjį gimtadienį – vyks šalies prezidento rinkimai. „Iki tol Minskui svarbu išlaikyti bent šiokį tokį ekonominį stabilumą, kuriam pavojų kelia ne tik pandemija, bet ir tebesitęsiantys nesutarimai su Rusija“, – pažymi Rytų Europos studijų centro tyrėjai.
Tačiau A. Lukašenka įsitraukė į pavojingą žaidimą. Jei jam pavyks nesunaikinti ekonomikos ir apsaugoti šalį nuo koronaviruso protrūkio, daugelis jo kritikų – bene pora dešimčių tūkstančių, nepatenkintų leidimu švietimo įstaigoms toliau dirbti, opozicija, studentų organizacijos – turės pripažinti klydusios. Tačiau jei padėtis Baltarusijoje blogės, kaltų visuomenė toli neieškos ir, tikėtina, pirmiausia nukreips pyktį į prezidentą, kaip labiausiai matomą pareigūną, su viruso COVID-19 protrūkio pasirinkusiu kovoti kitaip nei visais pasaulis.
„Žmonių pasipiktinimas dėl šios nesėkmės bus dar gilesnis ir todėl daug pavojingesnis vyriausybei nei paprastas nepasitenkinimas ekonomika“, – mano A. Shraibmanas.
