Josvydas Elinskas/ELTAPrancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įsitvirtina kaip Vakarų šalių lyderis kovoje prieš Rusiją ir už paramą Ukrainai. Ketvirtadienį interviu jis įspėjo, kad, jei Rusija laimės, ji Ukrainoje nesustos, ir pabrėžė, jog sąjungininkės neturėtų riboti paramos Ukrainai.
E. Macronas sakė, kad žemyno saugumui „gresia pavojus“, vadino karą „egzistenciniu Europai ir Prancūzijai“ bei pabrėžė, kad Rusijos pergalė Ukrainoje „sumažins Europos patikimumą iki nulio“.
E. Macronas taip pat įspėjo sąjungininkes neriboti pagalbos Ukrainai. Jis sakė, kad nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį pradžios „mūsų žodyne buvo per daug ribų“. Visi, kas brėžia „ribas“ teikiant pagalbą Ukrainai, „renkasi pralaimėjimą“.
E. Macronas išsakė šias pastabas prieš kelionę į Berlyną, kur penktadienį susitiks su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku. Jis sakė, kad Europa neturėtų rodyti silpnumo, o padarytų viską, kas įmanoma, kad Rusija nelaimėtų karo, keliančio grėsmę paprastų Prancūzijos ir Europos piliečių saugumui.
Pasak E. Macrono, sausumos pajėgų siuntimas dabar nėra darbotvarkėje, bet Europa turi palikti atviras „visas galimybes“, jei karas išplistų. „Jei Rusija laimės, prancūzų gyvenimas pasikeis, mes nebeturėsime saugumo Europoje“, – sakė jis.
E. Macronas pripažino, kad derybos turės vykti ateityje, kai baigsis karas, bet pabrėžė, kad taika nereiškia Ukrainos „kapituliacijos“.
„Jeigu padėtis pablogėtų, būsime pasirengę“ užkirsti kelią Rusijos pergalei, sakė E. Macronas, bet pridūrė, kad jo šalis „niekada nesiims pulti“ šiame kare. „Mes niekada nesiimsime iniciatyvos“, – sakė jis.
Pripažinęs, kad pastaraisiais metais jis bene daugiausia valandų nei bet kuris kitas svarbus lyderis skyrė pokalbiams su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, E. Macronas sakė, kad Kremliaus vadovu negalima pasitikėti, nes jis nepaiso jokių ribų ir įsipareigojimų.
Praėjusį mėnesį E. Macronas sukėlė šoką Europoje, kai neatmetė galimybės pasiųsti į Ukrainą sausumos karius. Jam nepritarė ne tik daugelis sąjungininkių, bet ir dauguma prancūzų. Dienraščio „Le Figaro“ apklausa parodė, jog 68 proc. nepalaiko tokios galimybės.
Tačiau E. Macrono strategiją Ukrainos atžvilgiu šią savaitę palaikė abeji parlamento rūmai. Per balsavimą kraštutinių dešiniųjų partija RN susilaikė, radikalūs kairieji balsavo prieš, jos deputatai apkaltino E. Macroną „karo kurstymu“.
Po interviu, kurį transliavo TF1 ir televizijai „France 2“, E. Macronas socialiniame tinkle „X“ dar kartą perspėjo, kad Rusija nesustabdys savo teritorinių ambicijų, jei laimės karą Ukrainoje, ji kels grėsmę kaimynėms Moldovai, Rumunijai ir Lenkijai.
„Rusija tapo galia, kuri nori plėstis, yra aišku, kad ji nesustos. Jei apleisime Ukrainą, jei leisime Ukrainai pralaimėti šį karą, Rusija tikrai kels grėsmę Moldovai, Rumunijai, Lenkijai“, – parašė jis.
