Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, gegužės 19 d.


VADOVO POSTAS PRANCŪZIJOJE
E. Macronas ir M. Le Pen varžosi dėl Prancūzijos prezidento posto
BNS
Scanpix
E. Macronas ir M. Le Pen.

Prancūzijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžosi centristas Emmanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.

Balsavimas vyksta po įnirtingos kampanijos, per kurią Prancūzijos kraštutiniai dešinieji labiausiai priartėjo prie valdžios.

E. Macronas į rinkimus eina turėdamas pakankamą pranašumą prieš M. Le Pen, kurį įtvirtino per įnirtingas paskutines rinkimų kampanijos dienas, be kita ko, priešrinkiminiuose debatuose surengdamas pasirodymą be jokių užuolankų.

Tačiau analitikai perspėjo, kad E. Macronas, kuris 2017 metais būdamas 39-erių tapo jauniausiu lyderiu šiuolaikinėje šalies istorijoje, negali nieko laikyti savaime suprantamu dalyku, nes rinkėjų aktyvumas yra labai svarbus pergalei pasiekti.

Visų pirma jis turi užtikrinti, kad kairiųjų pažiūrų rinkėjai, kurie balandžio 10 dieną vykusiame pirmajame ture balsavo už kitus kandidatus, nenuleis nosies ir palaikys centristą, buvusį investicijų bankininką, kad užkirstų kelią M. Le Pen atėjimui į valdžią.

Rinkimų apylinkės žemyninėje Prancūzijos dalyje atsidarė sekmadienį 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku. Balsavimas baigsis po 12 valandų, o iš karto po to bus paskelbtos prognozės, paprastai gana tiksliai atspindinčios rezultatus.

Balsavimo teisę turi apie 48,7 mln. prancūzų.

Atsižvelgiant į laiko skirtumą nuo žemyninės Prancūzijos, užjūrio teritorijose, kuriose gyvena beveik trys milijonai prancūzų, balsavimas prasidėjo anksčiau.

Šeštadienio vidudienį Paryžiaus laiku mažytėje Sen Pjero ir Mikelono saloje, esančioje netoli Kanados pakrantės, pirmasis balsavo 90 metų vyras.

Vėliau balsavimas prasidėjo Prancūzijos salose Karibų jūros regione ir Pietų Amerikos teritorijoje – Prancūzijos Gvianoje, vėliau – Ramiojo vandenyno ir Indijos vandenyno teritorijose, o galiausiai prisijungė žemyninė dalis.

Mažas rinkėjų aktyvumas

Pats E. Macronas aiškiai leido suprasti, kad rinkimų baigtis nėra aiški. Jis priminė rinkėjams apie anksčiau pasaulį sukrėtusius rinkimų rezultatus, kai 2016 metais britai nubalsavo už išstojimą iš Europos Sąjungos, o amerikiečiai prezidentu išrinko Donaldą Trumpą.

„Prisiminkite, ką sakė britai likus valandoms iki „Brexito“ referendumo arba JAV prieš ateinant D. Trumpui: „Aš nebalsuosiu. Kokia prasmė?“ Galiu pasakyti, kad jau kitą dieną jie pasigailėjo“, – E. Macronas sakė televizijai „France 5“.

„Taigi, jei norite išvengti neįsivaizduojamo ar to, kas jums nepriimtina, rinkitės patys“, – paragino jis.

Pasak analitikų, nedalyvauti rinkimuose šįkart gali net 26–28 proc. rinkėjų, nors nesitikima, kad bus pasiektas 1969 metų rinkimų antro turo rekordas, kai prie balsadėžių nepasirodė 31,1 proc. rinkėjų.

Ultrakairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas, kuris per balandžio 10-ąją vykusį pirmąjį turą užėmė trečiąją vietą, atsisakė paraginti milijonus savo sekėjų palaikyti E. Macroną, nors ir sakė, kad negalima atiduoti nė vieno balso už M. Le Pen.

Be to, rinkėjų aktyvumą gali paveikti daugelyje Prancūzijos regionų besitęsiančios mokyklinės Velykų atostogos.

Politinių studijų centro CEVIPOF direktoriaus Martialio Foucault teigimu, kuo didesnis bus susilaikiusiųjų skaičius, tuo labiau mažės atotrūkis tarp E. Macrono ir M. Le Pen. Jis pavadino tai „realiu pavojumi“ prezidentui.

Pirmieji rinkėjų aktyvumo rodikliai bus atidžiai stebimi užjūrio teritorijose, kur vidutinės pajamos yra mažesnės nei žemyninėje Prancūzijoje ir kurios pirmajame ture iš esmės palaikė J. L. Melenchoną.

Pavyzdžiui, Naujojoje Kaledonijoje vidurdienį (4 val. Lietuvos laiku) rinkėjų aktyvumas siekė tik 18,2 procento. Pirmieji rinkėjų aktyvumo Prancūzijos žemyninėje dalyje skaičiai bus paskelbti 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Daug pastatyta ant kortos

Tiek Prancūzijai, tiek Europai daug pastatyta ant kortos: E. Macronas žada reformas ir glaudesnę ES integraciją, o M. Le Pen, kuri nori tapti pirmąja moterimi Prancūzijos prezidento poste, primygtinai reikalauja pokyčių bloke, ką oponentai vadina „Frexitu“ (Prancūzijos pasitraukimu iš Bendrijos) kitu vardu.

E. Macronas taip pat prieštaravo M. Le Pen planui uždrausti viešai dėvėti musulmoniškus galvos apdangalus, nors jos komanda prieš balsavimą atsitraukė nuo šio pasiūlymo, sakydama, kad tai nebėra „prioritetas“.

Jie taip pat susikirto dėl Rusijos: E. Macronas siekė vaizduoti M. Le Pen kaip nesugebėsiančią kovoti su Maskvos invazija į Ukrainą dėl paskolos, kurią jos partija paėmė iš Rusijos ir Čekijos banko.

Jei E. Macronas laimės, jis taps pirmuoju perrinktu prancūzų prezidentu nuo 2002 metų. Tuomet į prezidento postą buvo perrinktas Jacques'as Chiracas, įveikęs M. Le Pen tėvą Jeaną-Marie, kuris pribloškė politinį isteblišmentą, patekęs į antrąjį rinkimų turą.

Jei bus išrinktas, E. Macronas turėtų kreiptis į šalininkus Paryžiaus centre esančiame Marso lauke prie Eifelio bokšto.

Remiantis kai kuriomis apklausomis, E. Macronas prieš antrąjį rinkimų ratą maždaug 10 procentinių punktų lenkė M. Le Pen.

2017 metų prezidento rinkimų antrame ture taip pat varžėsi tie patys kandidatai. Tąkart E. Macronas nugalėjo surinkęs 66 proc. balsų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 04 24 10:46
Spausdinti