Meniu
Prenumerata

antradienis, rugpjūčio 9 d.


PRANCŪZIJA IR SAUDO ARABIJA
E. Macronas nepaisydamas kritikos šiltai priėmė Saudo Arabijos faktinį valdytoją
BNS
Scanpix
E. Macronas ir Mohammedas bin Salmanas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje šiltai priėmė Saudo Arabijos sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną, nepaisydamas pasipiktinimo bangos, kilusios dėl to, kad jo susitikimas su prieštaringai vertinamu karalystės faktiniu valdytoju surengtas praėjus mažiau nei ketveriems metams žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo.

Šis susitikimas yra dar vienas žingsnis M. bin Salmano diplomatinės reabilitacijos kelyje po to, kai dėl J. Khashoggi nužudymo, kurį 2018 metų spalį karalystės konsulate Stambule įvykdė Saudo Arabijos agentai, jis Vakaruose tapo atstumtuoju.

Prieš vakarienę E. Macronas šiltai pasveikino atvykusį Saudo Arabijos faktinį valdytoją, pagal savo inicialus dažnai vadinamą tiesiog MBS. Jie šiltai paspaudė vienas kitam ranką.

Ignoruodamas žmogaus teisių aktyvistų ir J. Khashoggi sužadėtinės kritiką, E. Macronas raudonu kilimu palydėjo M. bin Salmaną į Eliziejaus rūmus.

Nė vienas iš jų nepateikė jokių komentarų, tačiau buvo numatyta, kad Eliziejus po derybų išplatins pareiškimą.

M. bin Salmanas, šalininkų laikomas ambicingu vadovu, o kritikų – negailestingu tironu, atvyko į Prancūziją po JAV prezidento Joe Bideno vizito Rijade anksčiau šį mėnesį.

Pakeliui į Prancūziją Saudo Arabijos sosto įpėdinis užsuko į Graikiją. Tai yra jo pirmoji kelionė į Europos Sąjungą po J. Khashoggi nužudymo.

„Šokiruota“

Jungtinių Tautų tyrėjai J. Khashoggi nužudymą įvardijo kaip „neteisminę egzekuciją, už kurią atsakinga Saudo Arabija“.

JAV žvalgybos agentūros nustatė, kad M. bin Salmanas „pritarė“ operacijai, dėl kurios žuvo J. Khashoggi. Rijadas tai neigia ir kaltina esą savavališkai veikusius operatyvininkus.

„Esu šokiruota ir pasipiktinusi, kad Emmanuelis Macronas iškilmingai sutinka mano sužadėtinio Jamalo Khashoggi žudiką“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė jo sužadėtinė Hatice Cengiz, laukusi žurnalisto prie konsulato Stambule, kai šis dingo.

„Visi iki šiol atlikti tarptautiniai tyrimai... pripažįsta MBS atsakomybę dėl šio nužudymo“, – sakė ji.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ vadovė Agnes Callamard AFP sakė, kad šis vizitas jai kelia „didžiulį nerimą dėl to, ką jis reiškia mūsų pasauliui, ką jis reiškia Jamalui (Khashoggi) ir tokiems žmonėms kaip jis“.

MBS yra žmogus, kuris „netoleruoja jokio nuomonių skirtumo“, pridūrė ji.

„Vienintelis kelias“

Tačiau dabar, kai Vakarai desperatiškai ieško naujų energijos šaltinių, kad po Maskvos invazijos į Ukrainą sumažintų savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir naftos, Saudo Arabijos, didžiausios pasaulyje naftos gamintojos, faktinis valdytojas tapo itin svarbia figūra.

E. Macrono patarėjas gynė darbo vakarienę pasaulinės energetikos ir maisto krizės metu, žadėdamas, kad bus keliamas ir žmogaus teisių klausimas.

„Jis kalbės apie tai (teises) apskritai, bet taip pat pasinaudos galimybe iškelti atskirus atvejus“, – sakė patarėjas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

„Kad prezidentas galėtų daryti įtaką ir spręsti problemas, su kuriomis susiduria Europos šalys ir Prancūzija... vienintelis kelias – kalbėtis su visais mūsų partneriais“, – pridūrė jis.

Padėjėjas pakartojo seniai Prancūzijos keliamą reikalavimą ištirti brutalų J. Khashoggi nužudymą ir „patraukti atsakomybėn“ visu atsakingus asmenis.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) atmetė kaltinimus, esą šalis nevykdo viešai prisiimtų įsipareigojimų ginti žmogaus teises, pabrėžusi, kad šis vizitas „tikrai nekelia abejonių dėl mūsų principų“.

Reikalaujama tyrimo

JAV dienraščio „The Washington Post“ apžvalgininko J. Khashoggi nužudymas sukėlė pasipiktinimą ne tik dėl to, kad buvo pašalintas iškilus Saudo Arabijos režimo kritikas, bet ir dėl pačios žmogžudystės brutalumo.

59-erių J. Khashoggi 2018 metų spalio 2 dieną buvo įviliotas į Saudo Arabijos konsulatą Stambule, pasmaugtas, o jo kūnas supjaustytas pjūklu. Žurnalisto palaikai taip ir nebuvo surasti.

Trys teisių gynimo grupės, įskaitant J. Khashoggi įkurtą organizaciją „Democracy for the Arab World Now“ (DAWN), ketvirtadienį Paryžiuje pateikė baudžiamąjį skundą, kaltindami M. bin Salmaną prisidėjus prie šio nusikaltimo.

„Prancūzijos valdžios institucijos turėtų nedelsdamos pradėti baudžiamąjį tyrimą MBS atžvilgiu“, – sakė DAWN vadovė Sarah Leah Whiston.

Kritika aidi ir pačioje Prancūzijoje. Buvęs Žaliųjų partijos kandidatas į prezidentus Yannickas Jadot klausė: „Ar meniu bus supjaustytas Khashoggi kūnas? Klimatas? Žmogaus teisės?“

„Ne – bus nafta ir ginklai. Visiška priešingybė tam, kas turėtų būti“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas pirmą kartą priėmė Saudo Arabijos sosto įpėdinį 2018 metais. Tąsyk E. Macronas nusivedė jį į meno parodą Luvro muziejuje. Pernai gruodį E. Macronas apsilankė karalystėje.

M. bin Salmanas liko nakvoti Luvesjene į vakarus nuo Paryžiaus esančioje Liudviko XIV pilyje, kurią jis nusipirko 2015 metais, sakė vienas šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Nepaisant pavadinimo, 7 tūkst. kvadratinių metrų pilis buvo pastatyta tik 2009 metais. Ją pastatė bendrovė, kuriai vadovavo J. Khashoggi pusbrolis Emadas.

2022 07 29 08:55
Spausdinti