ScanpixES lyderiai, tarp kurių ir prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį konferenciniu skambučiu dalyvaus ES vadovų susitikime, kuriame Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas turėtų pristatyti savo vizito į JAV rezultatus.
E. Macronas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį surengė derybas Baltuosiuose rūmuose, Ukrainai minint trečiąsias Rusijos plataus masto invazijos į šalį metines. Susitikimo metu abu vadovai pareiškė, kad padaryta pažanga sprendžiant taikdarių siuntimo į Ukrainą klausimą, o E. Macronas primygtinai reikalavo JAV saugumo garantijų Kyjivui.
Tačiau kaip praneša „Financial Times“ (FT), E. Macronui nepavyko gauti D. Trumpo garantijų dėl paramos galimam Europos pajėgų dislokavimui Ukrainoje po taikaus susitarimo.
Vienas Prancūzijos pareigūnas su anonimiškumo sąlyga FT sakė, kad galutinis susitarimas dėl JAV paramos formos nebuvo pasiektas, nes derybos dar tik pradiniame etape. Tačiau jis pridūrė, kad, nors D. Trumpas nepateikė konkrečių įsipareigojimų, jis „neprieštarauja, kad JAV suteiktų saugumo garantijas“. Be to, pasak FT pašnekovų, susitikime buvo aptarta, kaip užtikrinti, kad Rusija laikytųsi galimų paliaubų sąlygų, ir neleisti pasikartoti 2015–2016 m. situacijai, kai Maskva neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Minsko susitarimus dėl karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje.
ES diplomatai, komentuodami E. Macrono vizitą Vašingtone, iš esmės teigiamai vertino derybas, tačiau kai kurie išreiškė susirūpinimą. Visų pirma, vienas šaltinis pabrėžė, kad E. Macronas galėjo klaidingai manyti, jog D. Trumpas yra „nuolaidesnis“ nei iš tikrųjų. Kitas šaltinis teigė, kad esama rizikos, jog Prancūzijos prezidentas dabar bus imlesnis D. Trumpo idėjoms dėl Ukrainos, manydamas, kad gali daryti įtaką Amerikos prezidentui.
E. Macronas tapo pirmuoju Europos vadovu, susitikusiu su D. Trumpu po jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Po jo į Vašingtoną keliaus Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris. Paryžius ir Londonas svarsto galimybę siųsti savo kariuomenes į konflikto zoną, kad jos užtikrintų saugumą, tačiau tikisi JAV paramos logistikos, žvalgybos ir karinės pagalbos srityje.
D. Trumpas pareiškė, kad Maskva neprieštarauja Europos taikdarių dislokavimui fronto linijose. „Aš uždaviau jam (Vladimirui Putinui – red. past.) šį klausimą... Jis tam neprieštarauja“, – sakė JAV prezidentas. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau pabrėžė, kad „NATO šalių ginkluotųjų pajėgų pasirodymas, net jei jis vyksta su ES vėliava ar nacionalinėmis vėliavomis, Maskvai yra nepriimtinas“.
