Vakar vykusio pirmojo parlamento rinkimų turo rezultatai rodo, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centro partija tikriausiai užsitikrins triuškinamą daugumą parlamente. Tradicinės partijos liko nustumtos į šalį.

Kaip rodo galutiniai šio balsavimo rezultatai, E.Macrono judėjimas „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) ir jo sąjungininkė „MoDem“ gavo 32,32 proc. balsų.

Antra liko dešinioji Respublikonų partija, surinkusi 21,56 proc. balsų, o ultradešinysis Nacionalinis frontas, vadovaujamas prezidento rinkimus E.Macronui pralaimėjusios Marine Le Pen, sulaukė 13,2 proc. rinkėjų palaikymo, rodo pirmadienį 1 val. 30 min. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku Vidaus reikalų ministerijos paskelbti rezultatai.

Prognozuojama, kad po ateinantį sekmadienį vyksiančio antrojo turo REM ir „MoDem“ gaus 400–445 mandatų 577 vietų Nacionaliniame Susirinkime.

Tokiu atveju E.Macrono parlamentinė dauguma būtų viena didžiausių per pastaruosius 60 metų.

„Prancūzija sugrįžo“, – triumfuodamas pareiškė premjeras Edouard'as Philippe'as.

„Pastarąjį mėnesį prezidentas demonstravo pasitikėjimą savimi, ryžtą ir drąsą Prancūzijoje ir tarptautinėje arenoje“, – pridūrė E.Philippe'as. Pasak jo, pirmojo turo rezultatai pateisina E.Macrono „laiminčią strategiją“.

Vis dėlto balsavimą temdė rekordiškai žemas aktyvumas – savo valią pareiškė tik 49 proc. rinkėjų. Ko gera, tai atspindi E.Macrono oponentų susitaikymą su neišvengiamu pralaimėjimu po jo, iš pažiūros, nesustabdomos pažangos, sako ekspertai.

Respublikonai, tikėjęsi atsigauti po pažeminimo, patirto per prezidento rinkimus, gali gauti 70–130 vietų, o Nacionaliniam frontui prognozuojama 1–10 vietų.

FN rezultatai parodė, kad šiai partinai ne itin sekasi atsigauti po M.Le Pen skaudaus pralaimėjimo E.Macronui prezidento rinkimų antrajame rate.

FN pirmininkės pavaduotojas Florianas Philippot pripažino, kad padėtis „nuvilianti“, ir paragino rinkėjus „masiškai mobilizuotis“ per antrąjį turą.

Vis dėlto skaudžiausias pralaimėjimas ištiko E.Macrono pirmtako Francois Hollande'o socialistus: manoma, kad jiems gresia prarasti net 200 vietų parlamente.

Tiek šios partijos pirmininkas Jeanas-Christophe'as Cambadelis, tiek jos pralaimėjęs kandidatas į prezidento postą Benoit Hamonas parlamente nebedirbs.

J.-Ch.Cambadelis pripažino „precedento neturinčias“ partijos netektis ir paragino rinkėjus palaikyti E.Macrono varžovus, kad būtų išvengta prezidento valdžios monopolio.

Parlamentui gresia „neturėti jokių realių priežiūros galių ir jokių demokratinių debatų, apie kurios būtų verta kalbėti“, perspėjo jis.

Buvęs Respublikonų partijos lyderis Jeanas-Francois Cope sakė, kad šie rezultatai yra „katastrofa“.

„Tęsiasi reali katastrofa, kokia buvo prezidento rinkimai... Mums reikia viską atkurti“, – jis sakė televizijai BFMTV.

Sekmadienį buvo išrinkti tik nedaugelis parlamento narių.

Jeigu rinkimų apygardoje nei vienas kandidatas nesurenka daugiau kaip 50 balsų, antrame rate varžosi du surinkę daugiausiai balsų ir visi kiti kandidatai, toje apygardoje surinkę mažiausiai 12,5 proc. balsų.

39 metų E.Macronas, jauniausias visų laikų Prancūzijos prezidentas, pelnė pagyrimų už suformuotą subalansuotą kabinetą, peržengiantį takoskyrą tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Be to, jis ėmėsi vadovaujančio vaidmens Europos kovoje prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo apsisprendimą trauktis iš kovos su klimato pokyčiais programos.

Pastarąjį mėnesį prezidentas demonstravo pasitikėjimą savimi, ryžtą ir drąsą Prancūzijoje ir tarptautinėje arenoje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pasveikino E.Macroną su „didele sėkme“.

Jeigu po antrojo balsavimo vietos parlamente pasiskirstys kaip prognozuojama, prezidentas turės tvirtą mandatą įgyvendinti ambicingas darbo rinkos, ekonomikos ir socialinės srities reformas, žadėtas per rinkimų kampaniją.

Nauji veidai

Prieš tapdamas prezidentu E.Macronas nebuvo dirbęs jokiame renkamame poste. Panašu, kad jaunajam lyderiui pavyks užsitikrinti jaunesnį ir didesne įvairove pasižymintį parlamentą, kur didesnis vaidmuo teks moterims ir etinių mažumų atstovams.

Apie 200 rinkimų apygardų jo partijai atstovauja politikos naujokai.

Tarp jų yra buvusi toreodorė Marie Sara, antrajame rinkimų rate Pietų Prancūzijoje kovosianti su FN kandidatu Gilbert'u Collard'u, ir matematikos žvaigždė Cedricas Villani.

E.Macronas taip pat stengiasi užtikrinti, kad šalies politika taptų švaresnė. Jo vyriausybės pateiktas pirmasis įstatymo projektas siūlo uždrausti įstatymų leidėjams įdarbinti savo šeimos narius arba dirbti konsultantais, kol eina pareigas.

Ši tvarka buvo pasiūlyta po skandalo, sužlugdžiusio respublikonų kandidatą Francois Filloną, apkaltintą sudarius galimybes savo žmonai ir vaikams gauti atlyginimus už, kaip įtariama, fiktyvų darbą parlamento padėjėjų pareigose. Pats F.Fillonas šiuos kaltinimus neigia.

E.Macrono partija į jokius didesnius skandalus kol kas nėra įsivėlusi, bet Bretonėje siekiantis būti perrinktas vienas jo ministrų – Richard'as Ferrand'as – yra atsidūręs tyrėjų akiratyje dėl vienos nekilnojamojo turto sutarties, susijusios su jo partnere.

FN nesėkmė

Kaip rodo prognozės, M.Le Pen partijai veikiausiai nepavyks gauti 15 vietų, kad galėtų sudaryti atskirą frakciją parlamente ir prisidėtų formuojant jo programą.

Radikali kairioji partija „Nepalaužtoji Prancūzija“ (France Insoumise), vadovaujama Jeano-Luco Melenchono ir likusi ketvirta, irgi nepateisino lūkesių. Tikėtina, kad jo stovykla gaus tik 10–23 vietas.

E.Macronas ragino rinkėjus palaikyti jo siūlomas reformas pertvarkyti darbo rinką reguliuojančias griežtas taisykles, anot daugelio ekonomistų, stabdančias ūkio augimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.