Prancūzijai ruošiantis prezidento ir parlamento rinkimams, laukia audringi politiniai metai.
Jei per dviejų etapų rinkimus 2022 m. balandžio 10 ir 24 d. Emmanuelis Macronas laimės antrąją kadenciją, jis taps pirmuoju perrinktu Prancūzijos prezidentu per pastaruosius 20 metų, bet tai bus nelengva.
2021 m. pandemiją Prancūzija išgyveno palyginti neprastai: mokyklos beveik nebuvo uždarytos, verslas ir atlyginimai neblogai apsaugoti, o vakcinos plačiai paskirstytos. Atsigaunanti ekonomika artėjančiais metais padės kurti darbo vietas. Valstybėje sumažėjusi mokesčių našta, technologijos žengia į priekį, o verslo aplinka palankesnė nei anksčiau. Teoriškai visa tai E. Macronui turėtų būti naudinga. Tačiau jam dar teks įrodyti, kad yra ne tik kompetentingas, bet ir geba įsiklausyti.
Konkurencija bus įtempta, pagiežinga ir skaldanti. Prancūzai labiau už viską negali pakęsti surežisuotų tekstų. Apklausų rezultatai banguos, rinkėjai kandidatams tąsys nervus. Jie nenori pakartoti 2017-ųjų, kai finale ietis sukryžiavo E. Macronas ir Marine Le Pen. Nacionalinio susivienijimo (anksčiau – Nacionalinio fronto) vadovė bandys įsiteikti prieš E. Macroną nusiteikusioms „geltonosioms liemenėms“. Kraštutinių dešinių pažiūrų lyderė skolinsis „Brexito“ šūkius, tokius kaip „susigrąžinkime valdžią“, bet jau neberagins surengti referendumo dėl „Frexito“ ar atsisakyti euro. Vis dėlto trečią sykį bandydama prasiveržti į prezidentūrą ši kandidatė pristigs šviežumo.
