Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


PRANCŪZIJOS PARLAMENTO RINKIMAI
E. Macrono viltys gauti daugumą parlamente po pirmojo rinkimų turo pakibo ant plauko
BNS
Scanpix
E. Macronas.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansui iškilo pavojus neužsitikrinti daugumos po sekmadienį vykusio parlamento rinkimų pirmojo turo, per kurį išaugo elektorato parama naujai kairiųjų koalicijai.

E. Macrono aljansas „Ensemble“ („Kartu“) surinko 25,75 proc. balsų, o kairiųjų blokas NUPES – 25,66 procento.

Remdamosi šiais duomenimis, keturios apklausų bendrovės prognozuoja, kad „Ensemble“ lemiamame antrajame balsavimo ture kitą sekmadienį gaus 225–295 mandatus – taigi, prezidento bendražygiai gali neturėti daugumos parlamente, nors ir taptų didžiausia frakcija.

„Turime ateinančią savaitę, kad mobilizuotumės, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė Elizabeth Borne. – Vieną savaitę, kad įtikintume, vieną savaitę, kad gautume galingą ir aiškią daugumą.“

„Ensemble“ yra „vienintelė politinė frakcija, galinti užsitikrinti daugumą“, pareiškė ji.

Prognozuojama, kad NUPES – prieš rinkimus susivienijęs kairiųjų, socialistų, žaliųjų ir komunistų aljansas – gaus 150–220 vietų. Šiai jėgai tai būtų didelis proveržis, dėl kurio ji taptų didžiausia opozicine jėga Nacionalinėje Asamblėjoje.

„Tai labai rimtas įspėjimas, pasiųstas Emmanueliui Macronui“, – televizijai „France 2“ sakė politologas Brice'as Teinturier, atkreipdamas dėmesį į tai, kaip sumažėjo parama prezidento partijai nuo praėjusių, 2017 metais vykusių rinkimų.

„Dauguma toli gražu nėra garantuota“, – pabrėžė ekspertas.

Jei E. Macrono aljansas iš tikrųjų neturės tvirtų pozicijų parlamente, jo tikriausiai lauktų chaotiškos derybos su dešiniosiomis partijomis priimant kiekvieną atskirą įstatymo projektą. Kitu atveju aljansui tektų bandyti savo pusėn pervilioti opozicinius ar nepriklausomus parlamentarus.

Pagal Prancūzijos konstituciją, prezidentas turi išskirtinę užsienio ir gynybos politikos kontrolę, tačiau valstybės vadovui reikalinga dauguma parlamente, kad galėtų priimti vidaus teisės aktus.

„Pirmasis išbandymas“

Pirmasis turas įvyko po balandį surengtų prezidento rinkimų, kuriuose E. Macronas užsitikrino antrąją kadenciją, įveikęs kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir pažadėjęs mažinti mokesčius, pertvarkyti socialines garantijas bei didinti pensinį amžių.

Užmiršę nesutarimus, Prancūzijos kairieji savo ruožtu susivienijo aplink Jeaną-Lucą Melenchoną – užkietėjusį kairuolį veteraną, turintį kardinaliai kitokią programą: ji numato pensinio amžiaus mažinimą, minimalaus atlyginimo didinimą 15 proc. ir turto mokesčių įvedimą.

„NUPES nuostabiai atlaikė pirmąjį savo išbandymą“, – po rinkimų žurnalistams sakė J.-L. Melenchonas, ragindamas šalininkus „plūsti“ prie balsadėžių ateinantį sekmadienį.

Jis paprašė būti ypač aktyvias darbininkų klasę ir jaunimą, teigdamas, kad E. Macrono sąjungininkai yra „įveikti ir nugalėti“.

Per pirmąjį turą elektorato aktyvumas buvo rekordiškai žemas: 52,49 proc. registruotų rinkėjų nusprendė likti namuose, o itin daug susilaikiusiųjų buvo darbininkų klasės rajonuose.

Panašu, kad M. Le Pen neabejotinai bus perrinkta parlamento nare, atstovaujančia kalnakasyba kadaise garsėjusiam miesteliui Prancūzijos šiaurėje – Henen Bomonui. Be to, turėtų sustiprėti jos vadovaujamo Nacionalinio sambūrio (RN) pozicijos.

Aštuonis mandatus šiuo metu turintis RN sekmadienį surinko 18,68 proc. balsų, o kitą savaitgalį gali užsitikrinti 5–45 vietas naujajame parlamente.

Jei ultradešiniesiems atstovaus daugiau nei 15 deputatų, jie galės suburti oficialią frakciją parlamente. Tokiu atveju M. Le Pen šalininkai turėtų daugiau galimybių pasisakyti ir įtraukti jiems rūpimus klausimus į darbotvarkę, taip pat turėtų papildomų išteklių.

Vis tik prezidento rinkimus pralaimėjęs kraštutinių dešiniųjų kandidatas Ericas Zemmouras sekmadienį negavo ir parlamentaro mandato Sen Tropezo apylinkėje Prancūzijos pietuose.

Jokio „medaus mėnesio“

Nors E. Macronas ir jo sąjungininkai Europos Sąjungoje su palengvėjimu atsiduso, kai jis nugalėjo M. Le Pen, pastarosiomis savaitėmis 44 metų valstybės vadovas neturėjo jokio „medaus mėnesio“.

Energijos ir maisto produktų kainos sparčiai kyla, o neramumai ir gegužės 28-ąją Paryžiuje vykusiame Čempionų lygos finale į anglų sirgalius paleistos ašarinės dujos sukėlė kaltinimų bangą.

Be to, naujasis neįgaliųjų reikalų ministras Damienas Abadas sulaukė dviejų kaltinimų dėl išprievartavimo, kuriuos neigia, o naujoji premjerė E. Borne kol kas didesnio įdirbio nepadarė.

Pirmadienio rytą E. Macronas ketina viešai pasirodyti ginklų mugėje Paryžiuje, prasidedant visų stovyklų karštoms agitacijoms kampanijoms.

Prezidentas ir jo bendražygiai stengiasi pavaizduoti J.-L. Melenchoną kaip už didelius mokesčius ir valstybinį išlaidavimą pasisakantį senamadišką kairuolį, kurio ES ir NATO priešiška pozicija keltų pavojų šaliai.

Pats J.-L. Melenchonas kaltina E. Macroną ketinimais pakenkti prancūzų branginamam viešųjų paslaugų sektoriui, taip pat žada vykdyti griežtą aplinkosaugos politiką ir palaikyti „harmoniją su gamta“.

Pasak politologo Jerome'o Jaffre, daugelis rinkėjų, regis, yra motyvuojami noro atimti iš E. Macrono absoliučią daugumą.

„Tai reiškia, kad jie tikisi priversti jį labiau bendradarbiauti su kitais, dalytis valdžia ir iš tikrųjų pakeisti savo [valdymo] metodą, kaip jis ir žadėjo per savo prezidentinę kampaniją“, – televizijai LCI sakė J. Jaffre.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 13 09:09
Spausdinti