UnsplashPasaulio ekonomika ateinančiais metais toliau lėtės, didžiuliam ir istoriniam energetiniam šokui, kurį sukėlė Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą, toliau skatinant infliacijos spaudimą, mažinant pasitikėjimą ir namų ūkių perkamąją galią, didinant rizikas visame pasaulyje, teigiama Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) antradienį paskelbtoje atnaujintoje ekonominėje apžvalgoje.
EBPO pažymi, kad pasaulio ekonomika augs gerokai lėčiau nei tikėtasi prieš karą: šiemet – kukliais 3,1 proc., kitąmet augimas sulėtės iki 2,2 proc., o 2024-aisiais atsigavimas bus vangus – 2,7 procento.
„Pasaulio ekonomika susiduria su rimtais priešpriešiniais vėjais. Atsidūrėme rimtoje energetikos krizėje, perspektyvos išlieka nepalankios, nes dėl sulėtėjusio augimo, aukštos infliacijos, silpno pasitikėjimo ir didelio neapibrėžtumo sėkmingai išvesti ekonomiką iš šios krizės bei grįžti prie tvaraus atsigavimo yra labai sudėtinga“, – EBPO pranešime cituojamas organizacijos generalinis sekretorius Mathias Cormannas.
„Karo pabaiga ir teisinga taika Ukrainoje šiuo metu būtų veiksmingiausias būdas pagerinti pasaulio ekonomikos perspektyvas. Kol to neįvyko, svarbu, jog vyriausybės imtųsi trumpalaikių ir vidutinės trukmės priemonių krizei įveikti, kad sušvelnintų jos poveikį trumpuoju laikotarpiu bei kartu sukurtų stipresnio ir tvaraus atsigavimo pagrindus“, – pabrėžė jis.
EBPO naujausiais vertinimais, euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimas sulėtės nuo 3,3 proc. šiemet iki 0,5 proc. kitąmet, JAV – nuo 1,8 proc. iki 0,5 proc., o Jungtinės Karalystės ekonomikos augimą 4,4 proc. keis nuosmukis 0,4 procento. Susitraukimas ateinančiais metais pranašaujamas ir Vokietijos ūkiui – 0,3 proc., po augimo 1,8 proc. šiais metais. Tuo tarpu Kinijos BVP plėtra paspartės nuo 3,3 proc. iki 4,6 procento.
Rusijos ekonomikos kritimas gilės nuo 3,9 proc. 2022-aisiais iki 5,6 proc. 2023 metais.
EBPO prognozuoja Lietuvos BVP augimą 2,5 proc. šiemet ir 1,6 proc. kitąmet, Lenkijos – 4,5 proc. ir 0,9 proc., Latvijos – atitinkamai augimą 2,3 proc. ir nuosmukį 0,2 proc., Estijai – augimą 0,8 proc. ir 0,5 procento.
