Europos Komisijai rekomendavus blokui įšaldyti maždaug 7,5 mlrd. eurų išmokėjimą Vengrijai dėl susirūpinimo teisinės valstybės principo pažeidimais ir galimai netinkamu Europos Sąjungos lėšų valdymu, vengrų teisingumo ministrė antradienį pareiškė, kad jos šaliai reikia laiko, ir paragino partnerius Bendrijoje būti „tolerantiškus“.
Teisingumo ministrė Judit Varga teigė, kad Vengrija pasiūlė 17 priemonių, kurios „gali padėti išspręsti visus Europos Komisijos išsakytus susirūpinimą keliančius klausimus“.
Už biudžetą ir administravimą atsakingas EK narys Johannesas Hahnas sekmadienį pareiškė, kad Komisija rekomenduoja sustabdyti 7,5 mlrd. eurų lėšų išmokėjimą Vengrijai.
„Reikia laiko, nes net ir esant pagreitintoms įstatymų priėmimo ir keitimo procedūroms, reikia steigti naujas institucijas. Tam reikia samdyti naujus darbuotojus“, – žurnalistams Briuselyje sakė J. Varga.
Ji sakė, kad tikisi, jog Vengrija iki lapkričio vidurio galės parodyti, kad eina teisingu keliu.
EK sekmadienį žengė beprecedentį žingsnį rekomenduodama ES įšaldyti lėšų išmokėjimą Vengrijai, kad būtų „nutraukti teisinės valstybės principų pažeidimai ir (arba) rizika, kurią jos kelia ES biudžetui ir ES finansiniams interesams“.
Komisija nuogąstauja dėl viešųjų pirkimų, t. y. valstybės vykdomų prekių ir paslaugų pirkimų arba projektų vykdymo ES lėšomis, ypač dėl to, kad maždaug pusėje konkursų dalyvavo tik vienas dalyvis.
Kritikai teigia, kad tokių sutarčių sudarymas leido ministro pirmininko Viktoro Orbano nacionalistinei vyriausybei nukreipti dideles ES pinigų sumas į su politikais susijusių asmenų įmones.
Komisija taip pat „rimtai susirūpinusi dėl interesų konfliktų nustatymo, prevencijos ir ištaisymo“ ir nenori, kad ES lėšos būtų skiriamos kai kuriems viešojo intereso fondams, kurie valdo dideles lėšas, ypač švietimo srityje.
Nepaisant susirūpinimo, J. Hahnas palankiai įvertino Vengrijos pasiūlymą išspręsti problemą ir teigė, kad Vengrijos siūlomi taisomieji veiksmai yra nukreipti „teisinga kryptimi“.
ES šalys narės turi per mėnesį nuspręsti, ar pritarti lėšų įšaldymui, tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis šį laikotarpį galima pratęsti iki dviejų mėnesių.
J. Varga paragino Vengrijos ES partnerius „būti tolerantiškus, pozityvius, konstruktyvius ir orientuotus į ateitį“, nes galiausiai pagrindinis ES išmokų susiejimo su teisinės valstybės principo laikymusi tikslas „yra prevencija, o ne sankcijos“.
„Nėra jokio pavojaus“, – tvirtino ministrė.
Tačiau europarlamentaras iš Vokietijos Danielis Freundas sakė, jog yra „pražūtinga, kad Viktoras Orbanas iki metų pabaigos dar gali išvengti šių sankcijų keliomis pseudoreformomis“.
„Reikia ryžtingos pozicijos, o ne tik kelių Vengrijos viešųjų pirkimų įstatymo patobulinimų“, – teigė jis.
Tuo metu V. Orbano vyriausybės pareigūnai Komisijos sprendimą įvertino kaip pergalę ir pabrėžė, kad yra pasiryžę vykdyti reformas, kurios, jų manymu, padės gauti ES lėšas.
Vengrijos premjero kanceliarijos politinis direktorius Balazsas Orbanas sekmadienį tviteryje šį sprendimą pavadino „gera žinia“. Jis rašė, kad Budapeštas „100 proc. įvykdys savo įsipareigojimus ir pateiks būtinus įstatymų projektus parlamentui, kad nebūtų kliūčių per tris mėnesius užbaigti diskusijas ir gauti ES lėšas“.