TwitterEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai būtina kuo greičiau spręsti klausimą dėl jos plėtros, įtraukiant tokias šalis kaip Ukraina ir Moldova, taip siekiant užtikrinti, kad jos nepatektų į Rusijos ar Kinijos įtakos zoną.
Kalbėdama Madride U. von der Leyen sakė, kad blokas turi pažvelgti ketverius metus į priekį ir įsivaizduoti, kokia turėtų būti Bendrija.
„Ar galime įsivaizduoti Europos Sąjungą be Ukrainos, Moldovos, Vakarų Balkanų? Ir kad tos Europos dalys yra Rusijos ar Kinijos įtakoje? Neįmanoma, – tvirtino ji. – Taigi kelionės kryptis aiški. Todėl dabar turime pradėti galvoti, kaip užtikrinti, kad Europa būtų vientisa, kad tos šalys būtų Europos Sąjungos dalis.“
Po eurokomisarų ir Ispanijos vyriausybės atstovų susitikimo, kuriame buvo apžvelgti šeštadienį prasidėjusio Ispanijos šešių mėnesių pirmininkavimo ES planai, U. von der Leyen kalbėjo kartu su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sanchezu.
U. von der Leyen teigė, kad plėtros klausimas turi būti sprendžiamas „kuo greičiau, nes mums prireiks laiko išvadoms padaryti“.
Posėdžio darbotvarkėje daug dėmesio skirta tolesnei paramai Ukrainai kare su Rusija – tai yra pirmininkaujančios Ispanijos prioritetas.
„Turime didinti savo paramą Ukrainai. Nuo žiaurios Rusijos invazijos praėjo beveik 500 dienų“, – sakė U. von der Leyen ir gyrė įspūdingą Ukrainos žmonių pasipriešinimą.
„Dabar mūsų pareiga – prilygti šiai ištvermei ir atkaklumui. Tai apima patikimą ir reguliarią finansinę paramą“, – teigė ji, primindama, kad Komisija tam siūlo 50 mlrd. eurų biudžete ir paramą atstatymui iki 2027 metų.
ES pareigūnai apskaičiavo, kad bloko institucijos ir 27 valstybės narės nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį skyrė apie 75 mlrd. eurų pagalba, ginklais ir šaudmenimis. ES kiekvieną mėnesį skiria 1,8 mlrd. eurų, kad padėtų Ukrainai išlaikyti jos ekonomiką.
Šeštadienį P. Sanchezas pirmininkavimą pradėjo trumpu vizitu į Kyjivą, siekdamas pabrėžti bloko paramą Ukrainai Rusijos invazijos akivaizdoje.
P. Sanchezas yra tvirtai pasiryžęs ir toliau teikti pagalbą ir ginklus.
„Europa ir Ukraina kartu iki pergalės ir laisvės“, – sakė jis pirmadienį.
Migracija ir santykiai su Lotynų Amerika
U. von der Leyen ir jos komanda pirmadienį atvyko į vienos dienos susitikimą Madride – pirmąjį svarbų Ispanijos pirmininkavimo, kuris baigsis gruodžio 31 dieną, renginį. Susitikimas vyko naujojoje Karališkųjų kolekcijų galerijoje.
Tarp Ispanijos pirmininkavimo prioritetų yra ne tik Ukraina, bet ir migracijos paktas, ES santykiai su Lotynų Amerika ir Europos reindustrializacija.
U. von der Leyen ir P. Sanchezas išreiškė įsitikinimą, kad ES baigs rengti prieštaringai vertinamą paktą dėl migracijos, nepaisant tebesitęsiančių nesutarimų 27 šalių grupėje su Lenkija ir Vengrija.
Anksčiau šį mėnesį ES šalys pasiekė proveržį reformos klausimu – buvo pasiektas susitarimas dėl plano, kuriuo siekiama pasidalyti atsakomybę už migrantus, atvykstančius į Europą be leidimo. Prieš jį balsavo tik Lenkija ir Vengrija.
ES teisės aktų leidėjai įspėjo, kad tai gali būti paskutinė galimybė išspręsti šį klausimą prieš kitąmet vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, per kuriuos migracija greičiausiai vėl taps opiu klausimu.
Komisarų delegacijos vizitas iš pradžių buvo numatytas liepos 6–7 dienomis, tačiau jis buvo paankstintas, kad neįsiterptų į Ispanijoje liepos 23 dieną vyksiančių visuotinių rinkimų kampaniją.
U. von der Leyen teigė esanti įsitikinusi, kad rinkimų rezultatai neturės įtakos pirmininkavimo tikslams ar darbotvarkei.
Apklausos rodo, kad po rinkimų gali būti atsisveikinta su P. Sanchezo kairiųjų koalicine vyriausybe ir ji gali būti pakeista konservatyvia administracija ar net koalicija su kraštutiniais dešiniaisiais, atsižvelgiant į daugelyje Europos šalių vyraujančią tendenciją.
U. von der Leyen ir P. Sanchezas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad pirmininkavimo metu bus pasiekti susitarimai dėl Europos vidaus tiekimo grandinių atkūrimo, kad būtų išvengta stygiaus ir užtikrintas energetinis suverenumas, taip pat susitarimai dėl Europos dominavimo dirbtinio intelekto ir skaitmeninio saugumo srityse.
Jie taip pat pabrėžė liepos 17–18 dienomis Briuselyje vyksiančio ES ir Lotynų Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimo – pirmojo per aštuonerius metus – svarbą ir būtinybę siekti pažangos įgyvendinant ES ir MERCOSUR bloko šalių – Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus ir Urugvajaus – pasiektą prekybos susitarimą.
Be to, P. Sanchezas pažadėjo, kad bus padaryta pažanga įgyvendinant ES perėjimą prie žaliosios ekonomikos ir elektros rinkos reformą.
Vėliau eurokomisarai nuvyko į netoliese esančius karališkuosius rūmus, kur juos turėjo priimti karalius Felipe VI.
