Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


ES IR KINIJOS BENDRADARBIAVIMO DISBALANSAS
EK vadovė U. von der Leyen Xi Jinpingui: skirtumai turi būti sprendžiami
BNS
Scanpix
Ursula von der Leyen ir Xi Jinpingas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kinijos prezidentui Xi Jinpingui ketvirtadienį pareiškė, kad jie turi išspręsti nesutarimus tarp bloko ir didžiausios jo prekybos partnerės.

Tai pirmasis asmeninis kinų aukščiausiosios vadovybės ir ES atstovų susitikimas po daugiau nei ketverių metų.

Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse pasirodė žinia, kad Italija – trečia pagal dydį bloko ekonomika – pasitraukė iš Kinijos investicijų „Juostos ir kelio iniciatyvos“.

Šiemet Kinija ir ES sustiprino diplomatinius santykius, kad paskatintų ekonomikos atsigavimą po pandemijos ir pataisytų pašlijusius ryšius. Keli EK nariai lankėsi Pekine, siekdami atnaujinti aukšto lygio dialogą.

U. von der Leyen, kartu su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu pradėdama aukščiausiojo lygio susitikimą su Xi Jinpingu, pareiškė, kad „yra akivaizdžių disbalansų ir skirtumų, kuriuos turime spręsti.“

„Kartais mūsų interesai sutampa“, – sakė ji, atkreipdama dėmesį į ES ir Kinijos bendradarbiavimą dirbtinio intelekto ir kovos su klimato kaita srityse.

„O kai taip nėra, turime atsakingai spręsti mums kylančias problemas ir atsakyti į mums rūpimus klausimus“, – pridūrė ji.

Ch. Michelis savo ruožtu teigė, kad blokas siekia stabilių ir abipusiai naudingų santykių su Kinija.

Tačiau jis pridūrė, kad ES taip pat turi „propaguoti mūsų europines vertybes, įskaitant žmogaus teises ir demokratiją“ šiame viršūnių susitikime.

Likus dienai iki susitikimo Pekine Italija pranešė, kad oficialiai pasitraukė iš „Juostos ir kelio iniciatyvos“ – kone svarbiausio Xi Jinpingo geopolitinio projekto, skirto didinti Kinijos įtaką užsienyje.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni jau seniai nepritarė Italijos dalyvavimui iniciatyvoje, kurią daugelis laikė Pekino bandymu pirkti politinę įtaką ir sakė, kad jos nauda Romai buvo ribota.

Pekinas, į klausimą, ką mano apie šį Italijos sprendimą, atsakė, kad griežtai nepritaria, jo tvirtinimu, projekto šmeižimui ir žlugdymui.

„Prekyba turėtų būti subalansuota“

Europos Sąjunga tikisi, kad ketvirtadienio susitikimai suteiks galimybę aptarti bendrų interesų sritis.

Susitikimo įžanginėje kalboje kinų prezidentas savo ruožtu ES vadovams pasakė, kad Kinija ir blokas turi kartu spręsti pasaulinius iššūkius.

Tačiau į darbotvarkę įtrauktos ir kitos opios temos – nuo žmogaus teisių ir Pekino ryšių su Rusija, nepaisant karo Ukrainoje, iki didėjančio ES ir Kinijos prekybos atotrūkio.

Ketvirtadienio popietę vykusiose derybose su Kinijos premjeru Li Qiangu (Li Čiangu) U. von der Leyen pakartojo susirūpinimą dėl šio disbalanso.

„Turime šalinti pagrindines to priežastis ir spręsti su tuo susijusias problemas“, – kinų premjerui sakė ji.

Ch. Michelis taip pat sakė Kinijos premjerui, kad blokas nori „gilinti mūsų bendradarbiavimą, kai tik įmanoma, ir spręsti mūsų nesutarimus, kai tai būtina“.

U. von der Leyen ir Ch. Michelio darbotvarkė Kinijos sostinėje ketvirtadienį buvo įtempta.

Po susitikimo su Li Qangu jie dalyvavo oficialioje vakarienėje, o vakare – spaudos konferencijoje.

U. von der Leyen ketvirtadienį pasidžiaugė, kad pavyko susitarti su Xi Jinpingu stengtis labiau subalansuoti prekybos santykius.

„Džiaugiuosi, kad su prezidentu Xi Jinpingu sutarėme, jog mūsų abiejų prekyba turėtų būti subalansuota“, – po ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo Pekine surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.

Pasak Ch. Michelio, Kinija greičiausiai supranta, kad eskalacija Taivano sąsiauryje arba Pietų Kinijos jūroje turėtų rimtų pasekmių.

„Esame susirūpinę dėl didėjančios įtampos Taivano sąsiauryje ir Pietų Kinijos jūroje“, – toje pačioje spaudos konferencijoje sakė Ch. Michelis.

„Tikiu, kad Kinija puikiai supranta, kokių rimtų pasekmių gali turėti bet koks eskalavimas šiame regione“, – pridūrė jis.

Rusijos klausimas

Šiais metais Europos pareigūnai ne kartą sakė, kad kilus karui Ukrainoje, atskleidusiam žemyno energetinę priklausomybę nuo Rusijos, jie siekia sumažinti rizikas savo ekonominiuose ryšiuose su Kinija.

Šią savaitę Pekinas sieks „kuo mažesnėmis sąnaudomis sutrukdyti arba atidėti rizikos mažinimą“, trečiadienį žurnalistams sakė Kinijos studijų instituto (MERICS) analitikas Grzegorzas Stecas.

Aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkėje taip pat įrašytos diskusijos apie Rusijos plataus masto karą Ukrainoje.

Kinija, kuri niekada viešai nepasmerkė Maskvos dėl 2022 metų vasarį įvykdytos invazijos į kaimyninę šalį, spalį priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Pekine, o Xi Jinpingas kalbėjo apie jų gilią draugystę.

Tokia bičiulystė ketvirtadienį vykstančiose derybose su ES vadovais, kurie, pasak vieno analitiko, visiškai nepasitiki Pekinu, yra mažai tikėtina.

„Mažai tikėtina, kad abi pusės viena iš kitos gaus tai, ko nori“, – naujienų agentūrai AFP sakė Jeilio teisės mokyklos Paulo Tsai Kinijos centro mokslininkas Nicholas Bequelinas.

Europiečiai sakė, kad ragins Pekiną pasinaudoti savo ryšiais su Maskva, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą.

Nors Kinija nesuteikė karinės pagalbos į Ukrainą įsiveržusiai Rusijai, ji sustiprino jų ekonominius ryšius, Vakarų galybėms siekiant izoliuoti Maskvą.

2023 12 07 15:01
Spausdinti