EP/EPA-EFEPrestižinė Europos Parlamento Andrejaus Sacharovo premija už minties laisvę ketvirtadienį atiteko Mahsai Amini, netekusiai gyvybės Irano nelaisvėje, ir moterų protesto judėjimui „Moteris, gyvybė, laisvė“, kurį paskatino jos mirtis.
Kurdų kilmės iranietė M. Amini mirė pernai rugsėjį Irano areštinėje, suimta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą aprangos kodą.
Po jos mirties kilo beprecedentis protestų judėjimas.
„Rugsėjo 16-ąją sukako vieneri metai nuo Jinos Mahsos Amini nužudymo Irane. Europos Parlamentas su pasididžiavimu palaiko drąsuolius, kurie toliau kovoja už lygybę, orumą ir laisvę Irane“, – apie jauną Irano kurdę kalbėjo EP pirmininkė Roberta Metsola.
„Esame kartu su tais, kurie net ir iš kalėjimo toliau pasisako už moterų, gyvybės ir laisvės išsaugojimą. Išrinkdami jas 2023 metų Sacharovo premijos už minties laisvę laureatėmis, šie Rūmai prisimena jų kovą ir toliau atiduoda pagarbą visiems tiems, kurie sumokėjo aukščiausią kainą už laisvęʺ, – cituojama ji EP pranešime spaudai.
„Žiaurus 22 metų Jinos Mahsos Amini nužudymas tapo lūžio tašku. Ji sukėlė moterų vadovaujamą judėjimą, kuris įeina į istoriją“, – sakė R. Metsola ir pridūrė, kad po M. Amini mirties kilusio judėjimo šūkis „Moteris, gyvybė, laisvė“ yra „šauklys visiems, kurie pasisako už lygybę, orumą ir laisvę Irane“.
Irano režimui žiauriai nuslopinus šiuos protestus, EP ne kartą pasmerkė sunkią žmogaus teisių padėtį šalyje.
2022 metų spalį europarlamentarai paragino taikyti sankcijas Irano pareigūnams, susijusiems tiek su M. Amini mirtimi, tiek su režimo represijomis, ir išreiškė tvirtą paramą taikių protestų judėjimui Irane.
Šį sausį europarlamentarai pareikalavo, kad Irano režimui būtų taikoma daugiau sankcijų, o ES įtrauktų įtakingą Irano Revoliucinę gvardiją į teroristų sąrašą.
EP premijos laureatai paskelbti praėjus beveik dviem savaitėms po to, kai Nobelio taikos premija buvo paskirta įkalintai Irano teisių gynėjai Narges Mohammadi.
Sacharovo premiją už minties laisvę Europos Parlamentas kasmet skiria žmonėms, reikšmingai prisidėjusiems prie kovos už žmogaus teises ar demokratiją.
Į 50 tūkst. eurų premiją taip pat pretendavo Nikaragvos teisių gynėjai Vilma Nunez de Escorcia ir vyskupas Rolando Jose Alvarezas Lagosas, taip pat trys moterys, kovojančios už teisę į abortą: Justyna Wydrzynska iš Lenkijos, Morena Herrera iš Salvadoro ir Colleen McNicholas iš Jungtinių Valstijų.
Milijardierius Elonas Muskas buvo pasiūlytas kraštutinių dešiniųjų frakcijos EP, tačiau jis nepateko į galutinį pretendentų sąrašą.
Apdovanojimų ceremonija įvyks gruodžio 13-ąją Europos Parlamente Strasbūre.
Praėjusiais metais premija skirta ukrainiečių tautai, besipriešinančiai Rusijos invazijai, atstovaujamai prezidento, išrinktų lyderių ir pilietinės visuomenės.
