BNS FotoEuropos Sąjunga (ES) penktadienį gali pristatyti naują reglamentą, reikalaujantį, kad technologijų milžinės pašalintų žalingu laikomą internetinį turinį, žengdama dar vieną žingsnį link griežtesnio tokių įmonių veiklos reglamentavimo.
Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) – antrąja didžiulio technologijų įmonių reguliavimo projekto dalimi – bus siekiama užtikrinti griežtesnes pasekmes platformoms ir svetainėms, kurios pažeis ilgą uždrausto turinio sąrašą – nuo neapykantos kurstymo iki dezinformacijos ir pedofilinių vaizdų.
ES pareigūnai ir parlamento nariai Briuselyje pradėjo derybas dėl susitarimo, tikėdamiesi kiek vėliau tą pačią dieną pasiekti susitarimą dėl teisės akto, kurie rengiamo nuo 2020-ųjų.
Naujasis teisės aktas papildys Skaitmeninių rinkų aktą (SRA), kuris yra skirtas antikonkurencinei praktikai tarp technologijų milžinių, tokių kaip „Google“ ir „Facebook“, užtikrinti ir kuris buvo patvirtintas kovo pabaigoje.
Teisės aktas susidūrė su technologijų įmonių lobizmu ir intensyviomis diskusijomis dėl žodžio laisvės.
„Kas draudžiama ne internete, turi būti uždrausta ir internete“, – tviteryje pareiškė už ES vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas, kuris anksčiau internetą yra pavadinęs „laukiniais vakarais“.
Technikos milžinės ne kartą buvo kaltinamos negebėjimu prižiūrėti savo platformas – 2019 metais „Facebook“ tiesiogiai transliuotas teroristinis išpuolis Naujojoje Zelandijoje sukėlė visuotinį pasipiktinimą, o chaotiškas praėjusių metų sukilimas JAV buvo reklamuojamas internete.
Tamsioji interneto pusė taip pat apima elektroninės prekybos platformas, užpildytas suklastotais arba su defektiniais produktais.
Siūlomas reglamentas reikalauja, kad platformos greitai pašalintų neteisėtą turinį, kai tik sužino apie jo egzistavimą. Socialiniai tinklai turėtų laikinai užblokuoti vartotojus, kurie dažnai pažeidžia įstatymus.
SPA priverstų elektroninės prekybos svetaines tikrinti tiekėjų tapatybę prieš siūlant savo produktus.
Nors didžioji dalis SPA nuostatų bus taikoma visoms įmonėms, jame numatyti specialūs įpareigojimai „labai didelėms platformoms“, apibrėžtoms kaip platformoms, kuriose Europos Sąjungoje turi daugiau nei 45 mln. aktyvių vartotojų.
Įmonių sąrašas dar nepaskelbtas, tačiau jame bus tokios milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „Amazon“, „Microsoft“, taip pat „Twitter“ ir tikriausiai „TikTok“, „Zalando“ ir „Booking.com“.
Tokios įmonės privalės įvertinti riziką, susijusią su jų paslaugų naudojimu, ir pašalinti neteisėtą turinį.
Jos taip pat turės laikytis skaidresnės politikos duomenų ir algoritmų atžvilgiu.
Europos Komisija prižiūrės kasmetinius auditus ir už pasikartojančius pažeidimus galės skirti baudas, siekiančias iki 6 proc. įmonių metinių pardavimų.
Viena iš praktikos, kuri turėtų būti uždrausta, yra duomenų apie religiją ar politines pažiūras naudojimas tikslinei reklamai.
Buvusi JAV valstybės sekretorė ir kandidatė į prezidentus Hillary Clinton pasveikino ES ryžtą.
„Per ilgai technologijų platformos stiprino dezinformaciją ir ekstremizmą be jokios atsakomybės. ES yra pasirengusi imtis veiksmų“, – ketvirtadienį tviteryje parašė H. Clinton.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
