ScanpixEuropos Sąjunga antradienį pareiškė, kad savaitgalį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei teisingi“.
„2015 metais paleidus politinius kalinius santykiai tarp ES ir Baltarusijos pagerėjo. Tačiau be pažangos žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityje santykiai tarp ES ir Baltarusijos gali tik blogėti“, – sakoma ES vardu paskelbtame užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio pareiškime.
„Atsižvelgdami į būtent šias aplinkybes, mes vertinsime Baltarusijos valdžios veiksmus sprendžiant esamą situaciją ir atliksime išsamią ES santykių su Baltarusija analizę“, – priduriama jame.
Pareiškime sakoma, kad blokas gali „imtis priemonių prieš atsakinguosius už matytą smurtą, nepagrįstus areštus ir rinkimų rezultatų falsifikavimą“.
Jame pažymima, kad ES atidžiai stebi įvykius, susijusius su prezidento rinkimais.
„Rinkimų kampanijos metu Baltarusijos žmonės demonstravo demokratinių permainų norą“, – sakė J. Borrellis.
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams pabrėžė, kad „valstybės valdžia panaudojo neproporcingą ir nepriimtiną smurtą, dėl kurio žuvo mažiausiai vienas asmuo ir buvo sužeista daugybė žmonių. Sulaikyti tūkstančiai žmonių ir sustiprėjo susirinkimų, žiniasklaidos ir saviraiškos laisvių slopinimas“.
„Mes raginame Baltarusijos valdžią nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sulaikytus asmenis. Be to, patikimi vietos stebėtojų pranešimai rodo, kad rinkimų procesas neatitiko tarptautinių standartų, kurių tikimasi iš ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje) dalyvaujančios valstybės“, – teigė ES diplomatijos vadovas.
Jis pažymėjo, kad „Baltarusijos žmonės nusipelno daugiau“.
J. Borrellis paragino Baltarusijos politinę vadovybę „užmegzti tikrą ir visa apimantį dialogą su platesne visuomene, kad būtų išvengta tolesnio smurto“.
„ES toliau rems demokratinę, nepriklausomą, suverenią, klestinčią ir stabilią Baltarusiją“, – patikino Europos diplomatijos vadovas 27 ES valstybių narių vardu.
Tuo metu Baltarusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paragino ES neskubėti daryti „garsių išvadų“ dėl prezidento rinkimų, taip pat kvietė objektyviai įvertinti masinius protestus, kurių šalies valdžia taikiais nelaiko.
„Daugiau kaip 250 nukentėjusių, barikados gatvėse, bandymai užimti administracijos pastatus... Baltarusijos ambasados Londone darbuotojų užpuolimas. Ar visa tai – taikus protestas? Kas dar turi įvykti, kad nuomonė taptų objektyvi? Ar užteks politinės drąsos bent jau pamatyti tuos, kurie aiškiai provokuoja?“ – sakoma URM pranešime.
Kaip pranešama, rugpjūčio 9 ir 10 d. protestai vyko Minske ir daugelyje kitų šalies miestų. Saugumo pajėgos naudojo specialias priemones, pavyzdžiui kurtinamąsias granatas, kad išvaikytų susirinkusiuosius. Buvo sulaikyta daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Baltarusijos ligoninėse gydomi daugiau nei 200 nukentėjusiųjų per protestus. Vidaus reikalų ministerija informavo, kad vienas protestuotojas žuvo, kai jo rankose sprogo nežinomas sprogstamasis įrenginys.
Protesto akcijos vyksta dėl kontroversiškų prezidento rinkimų, per kuriuos, Aliaksandrui Lukašenkai lojalios Centrinės rinkimų komisijos tvirtinimu, jis triuškinama persvara buvo perrinktas dar vienai kadencijai, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja esą liko antra su 10 proc. balsų.
Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
